Velykos

Taip nesąžininga....:( Pagaliau po savaitės ištaikiau pusvalanduką prisėsti prie kompo, kad papasakočiau, kokios šaunios mūsų Velykos buvo, o serveris atmeta kas antrą nuotrauką:(  Tai jis, tai aš, svarbesnių reikalų turime, susitarti sunku.

Bet, turbūt, nebūna nešaunių Velykų, juolab, kai oras pasakiškas buvo, kompanija nuostabi, nuotaika šventinė:) Šilkiniai kiaušiniai nepavyko (nusidažyt nusidažė, bet kadangi pats kiaušinis rudas, o ne baltas buvo, tai bais blankus išėjo. Bet nieko-suvalgėm:))), bananinis-meduolinis tortas labai skanus (foto lieka mano archyve iki kol serveriui geresnė nuotaika bus), Velykų Bobutė adreso nesumaišė:) Stalą dengėmė sodyboje...

Pasodinome, šventės progą, garbanotąjį lazdyną (pardavėjas žadėjo, kad jau ir riešutukus po poros metų skinsim) ir vynuogę prie tvartuko- uogų jau kitą vasarą turėtume sulaukti:), pasėjome pievose daug daug muilo burbulų....

Antrą Velykų dieną, Einoriui ir Deimantei išvažiavus namo, lėkėm pas senelius į Salaką, jų pasveikinti. Martukas rado ir iš rankų nepaleido akmens, kurį nudažė vėliau ir kiaušinius daužavo, dabar jau užtikrintai-jo kiaušinis stipriausiais:)))

Rimgailė palaistė tėčio sodintas daržoves, pasibadziojom laukais, miškais ir vakarop prie ežeriuko, dienos įspudžių nuplauti ir saulės palydėti....

 Kol bernai, sočioms vaišėms užspaudus paskutinius proto likučius, ežere turškėsi aš pakrantėje radusi sniego kupstelį po jį braidžiojau:D Vanduo, patikėkite šaltesnis atrodė, nė su šautuvu manęs ten niekas nebūtų įvaręs, bet aš gi mergaitė, ką jau man ten suprasti apie vyriškas pramogas:D

Ir paskutinė stotelė-gaisrininkų "majakas", aukštas aukštas, iki dangaus (50 metrų kažkur) bokštas į kurį didieji bernai įlipo, o mes su Rimgaile likom apačioje Martyno įkalbinėti, kad šiandien negera dieną lipti į debesis:))) Bet nuotraukos tai gražios Salako, iš paukščio skrydžio....