Mūsų žalias savaitgalis

Dar viena šventė Vazgaikiemyje, visuomenės harmonizavimo parke. Tiesa pernykštės euforijos nebuvo (gal, tiesiog dailiojo jojimo vaikų čempionatui buvo skirtas didesnis dėmesys, gal, kad mažiau žmonių ir pramogų buvo, o gal tiesiog aš buvau pervargusi po naktinio budėjimo ir nepavykusio bandymo užmigti mašinoje važiuojant)  Išleidau šeimyną pramogauti sporto aikštynuose (laimėjo kašio varžybas!), o pati nuskubėjau į diskusijų klubą aktualia tema, apie vaiko globą šeimoje, kuo skiriasi biologinė tėvystė nuo nebiologinės. Ten irgi negavau to, ko tikėjausi, maniau kalbėsim apie tuos (esamus ar įsivaizduojamus) skirtumus, bet tiesiog išgirdau tik daug gražių žodžių ir liaupsių globėjams, o apie tai ką daryti, kad kuo daugiau vaikučių augtu šeimoje taip ir niekas nediskutavo. Geriau jau būčiau su savo žalia komandą kamuolį spardžiusi, ar Tai chi pamokose sudalyvavusi:) Jaunimėlis tai neblogai pašėlo:)))

Po Vazgaikiemio, kad pramogų per mažai nepasirodytu, lėkėm pas mano draugutę Viktoriją jos drakono metų švęsti:)

Gimtadienis buvo laaaaaabai teisingas, gražioje vietoje, geroje kompanijoje (kaip aš savo mergaičių pasiilgus buvau.....), kad taip kiekvieną savaitgalį!!!

Grįžom sekmadienio pavakarę, greitai greitai iškepiau pyragą ir išlydėjom Deimantę į tolimą kelionę, visai vasarai į Angliją išvažiavo, naujų patirčių pasisemti, akiračio praplėsti ir pinigėlių užsidirbti. Sakė, nedarys nieko, ko aš nedaryčiau, vadinasi darys daug, bet teisingai ir fantastiškai praleis laiką:))) Sėkmės, tau mažut:***