Plaukėme kalnų upe su slovaku Vladuku:)
Landžiojome po stalagtitų ir stalagmitų urvus.......
Aukštai aukštai lipome, sėdėjome, tabaluodami kojomis, ant pasaulio kraštų (jų tiek daug!), bučiavomės........
Sutikome šerpą- žmogų, kuris į aukštai kalnuose esančius užeigos namus-chatas neša maistą, nes vienintelis kelias į jas, pėstute. Vienu reisu šerpas užneša aukštyn 100-180 kilogramų nešulį (už vieną kilogramą gauna 0,50 euro centų atlygį), net organizuojamos šito "sporto" varžybos:) Taisyklės sutikus šerpą dvi- užleisti jam kelią ir nekalbinti. Mes sugalvojome trečią- jį sutikus bus geri metai:)))
Buvo nuostabu:)
Nežinau ar sugebėčiau žodžiais aprašyti tuos jausmus kurie užplūsta viršukalnėse. Abejoju ar tai įmanoma..... Ir aš verta:) Žinau tik, kad tai pirma mūsų kelionė, kuri kvies ir kvies vėl krautis lagaminus, vartyti šūsnis nuotraukų, žiūrėti filmuotą medžiagą, o kalnai mus lankys sapnuose. Ir mes ten būtinai grįšime:)
11 komentarų:
ačiū už įspūdžius iš jūsų pusės, gražios nuotraukos. gera bus vėliau prisiminti.
Sese, labai džiaugiuosi už jus. Kad turėjot progą pakeliaut. Sveikinimai jūsų sukakties proga. :-)Mua.
Gegyte ir tau ačiū už čiauškėjimą ir visada gerą nuotaiką:)))
Linut, mua atgal:)))
Super! Rodos ir as buvau alu midu geriau...Priminei man kelione,kurioje buvau su Kristupu pilvelyje :) gal reiktu pratesti tradicija :D
Ech, kalnai.... :)
Makaronai ir bulvės irgi valgis, o jei turi fantazijos, kuo aš neabejoju,tai galima pasigaminti šimtus patiekalų, labai skanių. Bet tai ką patiri keliaudamas, tai tik tavo turtas, tikrasis turtas,kurio niekas neatims ir niekur nepamesi, o prisimeni daug metų, mintimis vis grįžti į matytas vietas, patirtus jausmus. Labai džiaugiuosi už jus, kad turėjote galimybę keliauti ir sveikinu sukaktuvių proga. Mylėkite vienas kitą nepaisant jokių pasitaikančių kliūčių, meilė pats gražiausias jausmas, saugokite ją kaip tik galite
Rašyti komentarą