Slovakija. Aukštieji Tatrai

Buvo nerealu!!!! Pačios nuostabiausios mūsų vestuvių metinės:) Neužilgo švęsim didelę šventę-krištolines vestuves, o kur daugiau jas paminėti,  nei aukštai kalnuose, kur krištolo tyrumo oras, galvoje tik krištolo tyrumo mintys ir krištoliniai jausmai tam su kuriuo laikaisi už rankų:))) Čia mano mama, išdykėlė, sugalvojo mus nauja, kelionių, liga susargdinti, padovanojo kelionę į Slovakiją ir pasmerkė amžinai bulvių ir makaronų dietai, nes dabar norisi taupyti ir taupyti, keliauti ir keliauti:))) 4 nuostabios dienos- dvi ankštame autobuse ir dvi beprotiškai fantastiškose erdvėse, kopiant į aukščiausius kalnus, šokinėjant nuo akmens ant akmens, braidžiojant po ledines upes ir ežerus, braukiant delnais per milžiniškų eglių viršūnes, kvėpuojant tuo laisvės oru, bandant prisijaukinti tą stichiją, dviese patirti tiek naujo ir netikėto ......... Viskas taip nauja, nematyta, neregėta......

Plaukėme kalnų upe su slovaku Vladuku:)

Landžiojome po stalagtitų ir stalagmitų urvus.......

Aukštai aukštai lipome, sėdėjome, tabaluodami kojomis, ant pasaulio kraštų (jų tiek daug!), bučiavomės........

Sutikome šerpą- žmogų, kuris į aukštai kalnuose esančius užeigos namus-chatas neša maistą, nes vienintelis kelias į jas, pėstute. Vienu reisu šerpas užneša aukštyn 100-180 kilogramų nešulį (už vieną kilogramą gauna 0,50 euro centų atlygį), net organizuojamos šito "sporto" varžybos:) Taisyklės sutikus šerpą dvi- užleisti jam kelią ir nekalbinti. Mes sugalvojome trečią- jį sutikus bus geri metai:)))

Buvo nuostabu:)

Nežinau ar sugebėčiau žodžiais aprašyti tuos jausmus kurie užplūsta viršukalnėse. Abejoju ar tai įmanoma..... Ir aš verta:) Žinau tik, kad tai pirma mūsų kelionė, kuri kvies ir kvies vėl krautis lagaminus, vartyti šūsnis nuotraukų, žiūrėti filmuotą medžiagą, o kalnai mus lankys sapnuose. Ir mes ten būtinai grįšime:)