2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Vintage

Turiu močiutės skarą. Turbūt, dažnuose namuose tokią rasti galima.... Anų laikų močiutės panašios buvo, šypsenomis, pasakomis, apranga. Laikmetis jas suvienodino, atsiminimai ir nostalgija vaikystei. Močiutės skaros niekas neberyšės. Nebėra kam.... Nebemadinga. Bet jausmus sukelia ne mažiau nei senų, pageltusių nuotraukų vartymas. Klijuoju jos pasakytus žodžius, poelgius, pamokas, lyg mozaiką. Ilgesys... Ir didelis noras padovanoti skarai antrą gyvenimą. Įvėliau į tapukus, prisiuvau sagą (pamenat močiutės sagų dėžutes, saugiai paslėptas mažuose komodos stalčiukuose? Visas pasaulis.) ir paleidžiu. Dalinuosi jaukumu ir šiluma:)






3 komentarai:

Auryčka rašė...

kokios iš širdies jos atrodo, kaip ir močiutės..

Unknown rašė...

SUper!! labai jaukios ir siluma dvelkiancios!
Kompozicinis pastebejimas del fotografiju - tobulas derinys su tuo "Cemodanu" gavosi!!!
Matau kad labai dideliais zingsniais Eglut eini link to, apie ka kalbejom :} Saunuole!

Aistė rašė...

Labai. Ir ekologiškai :)