Vintage

Turiu močiutės skarą. Turbūt, dažnuose namuose tokią rasti galima.... Anų laikų močiutės panašios buvo, šypsenomis, pasakomis, apranga. Laikmetis jas suvienodino, atsiminimai ir nostalgija vaikystei. Močiutės skaros niekas neberyšės. Nebėra kam.... Nebemadinga. Bet jausmus sukelia ne mažiau nei senų, pageltusių nuotraukų vartymas. Klijuoju jos pasakytus žodžius, poelgius, pamokas, lyg mozaiką. Ilgesys... Ir didelis noras padovanoti skarai antrą gyvenimą. Įvėliau į tapukus, prisiuvau sagą (pamenat močiutės sagų dėžutes, saugiai paslėptas mažuose komodos stalčiukuose? Visas pasaulis.) ir paleidžiu. Dalinuosi jaukumu ir šiluma:)