Iššūkis- mėnuo be kelnių

Ar sakiau, kad visą gegužės mėnesį pravaikščiojau su sijonu? Kiekvieną dieną, net namie, net pižamines kelnes į naktinukus iškeičiau:) Įsivėliau į mergaitišką Facebooko žaidimą "Gegužė mėnuo be kelnių" Prisiskaičiau visokių motyvuojančių pasakojimų-  Selėtai rožinių,  rimtesnių įkvepiančių ir sukišusi visas kelnes į dėžę, pastūmiau ją palovin. Tik vienas budinčias sportines palikau, dėl visą ko, jei prasibėgti norėtųsi:) Kokias išvadas pasidariau, pasakysiu vėliau, bet pirmos emocijos gegužės pirmą, prireikus ryte nupirkt pieno, buvo nerealios. Rytas šaltas ir žvarbus, pėdkelnes mautis patingėjau (arti gi) ir jaučiausi, kaip žvaigždė ant podiumo parduotuvėj (mėlynom sužvarbusiom kojom), mda... tikrai retokai iš kelnių išlendu, jei eilinis vasarinis sijonukas tokį stiprų pasipuošimo jausmą suteikia.... Visi žiūri, mato, galvoja, kur aš čia tokia pasidabinusi eisiu....30 gegužės- niekam neįdomu ir niekas net nepastebi kaip aš apsirengusi, net jei kojos ir iš pažastų auga (nu davė Dievas, ką dabar daryt?) Pirmas 10 dienų buvo smagu, kiek erzino kasdieninis galvojimas ką rengtis, kuris megztukas labiau prie klostuoto sijono dera ir kurie batai gražiau prie žalios suknelės. Paskui supykau, nes šalta- baisus čia pasipuošimas, kai reikia rinktis žemę šluojantį aprėdą ir atsispirti pagundai po juo vilnonių kelnių nepasimaut- neišsipuoši labai Lietuvos oru gegužiniu (neišsipuoši ir beveik liepinių, šiandien atsiprašiau rudeninės striukės, vakare, išėjusi Minos pavedžiot) Paskutinę savaitę su Deimante žinutėmis sisirašinėdamos dūsavom ir skaičiavom dienas, kada galėsim žmoniškai apsirengt :D Išvados žudančios- nebus iš manęs elegantiškos, sijonais šiurenančios damos. Vienintelis smagus momentas, tai skambutis Rimvydui vėjuotą dieną- užsuk parduotuvėn, aš negaliu, toks stiprus vėjas, kas abiem rankom padalkas laikyt turiu- dantyse produktų maišo juk nenešiu. Štai taip likau prie seno- sijonai ir suknelės tik karštomis vasaros dienomis ir per šventes, kai pasipuošimo jausmo prireikia:) Atsiprašau.