Paroda

Spalio 5 dieną, šeštadienį, 12 valandą, pirmosios Lietuvos veltinio amatininkų gildijos parodos atidarymas.  Pirmoji mano paroda, o dar tokioje nuostabioje vietoje, šalia tokių didelių veltinio meistrių:)  Vasarą,  plenero metu gimęs bendras gildijos merginų darbas įkvėpė paminėti tarptautinę veltinio dieną jungtine paroda, kurioje išvysite kokios įvairialypės gali būti vilnos metamorfozės,  koks nevienodas gali būti vanduo kai jį atspindi skirtingų meistrių prisilietimas prie vilnos, kiek daug spalvų, faktūrų ir formų gimsta pasitelkus truputį fantazijos, daug meilės, vandens ir rankų šilumos:)

Laukiame Jūsų Vilniuje, Kairėnų g. 43, VU botanikos sodo gamtos muziejuje. Būtinai turite apsilankyti!

Įkvėpimas

Su Mūza būna visaip. Būna dirbu naktimis, akys jau merkiasi, o rankos trina, minko, kočioja. Retsykiais prabundu nuo minties aiškumo ir vargiai beužmiegu....  Kartais, tenka rašyti atsiprašymo laišką, kad užsakymas vėluoja, nes.. na tiesiog dingsta įkvėpimas, o darbas be meilės, ne darbas. Ypač tada, kai gaunu visišką kūrybos laisvę (o gaunu dažnai), kai susikuriu viziją, ją išnešioju, apveliu mintyse ir tik tada, puolu pešti vilnos. Kartais Mūzos tenka ieškoti, sėdėti ant lieptelio, basa koja perbraukiant vandenį, išbraidyti mišką skersai išilgai, užlipti ant aukšto kalno, tikintis, kad vėjas ją įpūs.
 Šį karta procesas tapo nekontroliuojamas, gavau aiškų užsakymą, su nurodyti modeliu ir spalvomis ir nesusivaldžiusi suvėliau viską. Ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme (būna, juk, kad reikalai susivelia) :) Įsijaučiau, išsidūkau ir nebegalėjau sustoti! Daina, nepyk ir jei "per riebu", sakyk, pervelsiu :D

Jūsų jau 100!

Oho! Labai gražūs skaičiai namučiuose- turi 100 sekėjų:) Smagu, kad lankote, skaitote, komentuojate ir spaudžiate patinka!
Gražūs skaičiai ir namie, atšventėme su Rimvydu savo šešioliktas vestuvių metines. Dabar mūsų santuoka jau pilnametė, galim reikalauti paso:))) Ir šiokią tokią medaus kelionę turėjome (šiokia tokia ne todėl, kad nevykusi- buvo nerealiai smagu, tiesiog su didele kompanija keliavom, tai medus sąlyginis), važiavome į Trakus ir juos skersai išilgai išmaišėm. Užutrakio dvaras, Trakų pilis (pirmą kartą su gidu, vadinasi visai kitaip), Angelų kalva ir Velnio duobė, vakarėlis su velniais ir pasijodinėjimas žirgais. Kepėm duoną, kitur kepėm sausainius, mokėmės sukti vaško žvakes ir susitikom su mielais žmonėmis su kurias pavasarį po Latviją žvalgėmės. Vaikai visai neblogai tas dvi dienas vieni atbuvo (tik Martynas, pagal rangą dar su aukle- močiute paiktas buvo), tiesa, lyg tyčia sveikatos neteko, vienas rimtai, su įkalčiais sublogavęs, kitas garbės žodžiu užtikrinęs, kad siaubingai skauda galvą ir į mokyklą eiti šiukštu negali.... Deja, kažkokia bacila vis bando brautis namo, didžioji dalis nosių užgultos, vaistai nuo kosulio per rankas keliauja:(
Kol ji nepaguldė ant menčių galutinai, kaip pasiutusi kepu tapukus, siunčių siuntinius ir atsakinėju į jūsų laiškus. Tiesa planas chuliganas, kad išėjus iš darbo vėlimui laiko padaugės kažkoks nevykęs pasirodė, nes priešokom tai pietūs paruošt reikia, tai su šluotą apsisukti, tai sužiūrėti kam koks kur būrelis, tai pamokas patikrinti. Va ko nemėgstu tai nemėgstu (ai, dar negaliu pakęst rūbų plauti, džiauti, nudžiauti, lankstyti ir į vietas sumėtyti- jie niekada nesibaigia......), tikrinti pamokas siaubingai nuobodu. Kasmet tas pats per tą patį, tik kleckų dydžiai sąsiuvinyje skiriasi. Vienintelis rutinos laužytojas Martynas, tai pamatau, kad jau atsigulus miegoti pamokos dar neparuoštos (vis dar naiviai tikiu tuo "aišku, kad parašiau viską"), tai ryte jam išėjus į mokyklą (Rimvydas mane lepina ir leidžia ilgiau pamiegoti, ryte paradui jis diriguoja) randu pamirštą knygą ant stalo, nors vakare kartu stropiau kuprinėn viską sudėjom (kaip jos per naktį iš jos, užsegtos, išlipa?), tai bingo- šalia mokytojos pastabos NESKUBĖK randu prierašą "aš ne skubu aš stugu" (močiute, pirma manęs pamačiusi, klaidas ištaisė, stugu pavertė suprantamu stengiuosi) Sako, tai jei neparašysiu, tai nežinos. Sakau, galėjai, juk jai tiesiog pasakyti. Jis man- tai ji irgi galėjo man pasakyti, bet parašė. Ir aš parašiau :D Kaip iš nemokančio skaityti septynmečio (skiemenukus tik dėlioja), nemažai sakyčiau :D
Beje, valio valio, dalyvausiu veltinio gildijos parodoje, Vilniuje. Šių metų tema- vanduo, siunčiu ten abu savo vėžlius ir bangomis nuvilnijusius tapukus "Purslai", Kai tik sumaketuosim skelbimus, būtinai pakviesiu ir jus:)

Vėžliukai

Jiems vis negana. Šuns, katino, triušio, papūgėlių, smiltpelių..... Dar ir vėžlio nori. O rūpintis kam- šerti, vedžioti, narvelį valyti?:) Ir ieškai argumentų kodėl ne, deriesi... Vėliau pasiduodi:) Arba gudrauji, siūlai kompromisus:))) Ko tik nepadarysi, kad Jie laimingi būtų!

Žvaigždžių karai:)

Niekada nežinai, kas slepiasi po super-herojaus kauke.....

Vėlimo spinta

Visi rankdarbiai turi savo kaina. Tvarkos ir chaoso namie kaina. Siūlais, medžiagų skiautėmis nusėti namai, dekupažo priemonėmis nukrauti stalai, šiukšliadėžės užkimštos gėlių kotais, samanomis ir visur besimėtančios vielutės (saugok, nesaugojus, vis vien nukrenta, paspiri ir keliauja savarankiškai po namus....) Grindų plyšiuose užstrigę karoliukai.  O scrapbookininkių " turtas, paprastam mirtingajam nesuprantamos reikšmės. Ir karalienė vilna- ja aplipę rūbai, užkimštos kriauklės, ir ups, vėl netyčia plaukeliai maiste:))) Net jei vėlimas ne darbas, o hobis, vietos užima nemažai, žinau, kad merginos velia voniose, virtuvėse, katilinėse, arba akiplėšiškai išsikėtoja po visus namus, nepalikdamos vilties susitvarkyti, net svečio belaukiant:) Aš irgi perėjau viską, vėliau vaikų kambaryje, ant stalo, prieš langą- kartą, viduržiemyje, akimirkai pakeliu akis, o priešais langą kaimynas, su sniego kastuvu sustingęs, vaizdelis, mažų mažiausiai keistas jam turėjo atrodyti- sukaitusi, nuo prakaito sulipusiais plaukais moteriškė, didžiausia iškirpte (kol nepasilenki į prieki  gana padorus rūbas), ritmiškais judesiais į taktą judanti, kartkartėmis atžagaria ranka sukaitusią kaktą nusibraukianti :D Na, veliančios merginos supras apie ką aš :))) Tada numigravau virtuvėn- visas valgomojo stalas nukrautas vilnomis, o šeimyna kantriai aplinkui jį su dubenėliais rankose sutūpę... Praeitą žiemą vėliau didžiajam kambaryje, prie tuščios sienos- nutaškiau muilinu vandeniu ją visą, taip ir liko iki šiol  tokia baisi ir plėmuota, o judėjimas kambaryje priminė bėgimą su kliūtimis- dėžės, dėžutės, viena ant kitos, šalia kitos..... Vasarai išsikrausčiau verandon, kasdieninė pirtelė (įkaista nuo langų nežmoniškai), vakarais, vėl gi, tą patį kaimyną džiuginu- naktinių užuolaidų nėra, o uždegus šviesą visi mano darbai, kaip ant delno. Dabar ten jau vėsu, mano mūzos naktinės, todėl vėl dairausi kur prisiglausti.
Ir čia priėjo Rimvydas:) Maloniai priėmė namo žiemoti, o kad per daug neįsijausčiau uždarė spinton. Kas kitas aš dabar, jei ne kandis- iš pilnos vilnos spintos neišlendanti:) Nesulaukiau net kol sumontuos apšvietimą, atlėkiau pas jus pasidžiaugt:)))

Augustas sakė, kad širdelės bus klausykla, drąsiau galės visas nuodėmes išklot :D

Ligonis

Mama man vis sakydavo, kad jos žili plaukai mūsų su broliu nuopelnas. Kartais aš ją taip suprantu...
 Susirgo Martukas... Naktis nerami buvo, ryte pykino, pakilo temperatūra. Visą dieną pramiegojo, prabusdamas tik pažiaukčioti ir padejuoti, kad galvą ir pilvą skauda:(  .....Jogurto vos kelis šaukštelius įsiūliau, kmynų arbatėlę prievartą girdžiau. Vakarop sudavusi paracetamolio (temperatūra tik 38, neduočiau šiaip jau, bet virkavo, kad nebegali galvos skausmo kentėt), išlėkiau valandikei iš namų, palikusi termosą arbatos ir Einorą pasižadėjusį tą arbatą jam vis siūlyti. Ir Klaido viršuje, pamokas ruošusio, paprašiau vis žvilgterėti, ar viskas gerai ir jei ką skambinti man. Pati su reikalais. Grįždama namo užsuku parduotuvėn ir ką gi matau! Mano didysis ligonis su prisiekusiu slaugytoju vidurį parduotuvės, iš netikėtumo su manim akis į akį susidūrus, net pritūpę! Marčius storiausiu šaliku apsuktas apmuturiuotas, švelniai raudonai mėlynos spalvos nuo sukaitimo. Abu man nespėjus nė žodžio ištarti į krūtines muša, kad temperatūros nebėra, matavo- 31,6 tik, jie labai trumpam, čebureko atbėgo nusipirkti :D
Klaidas be abejo nustebo, kad nereikėjo iš namų išleisti- sakei prižiūrėti, nesakei, kad negalima eit kažkur.
Humoro jausmą tik po geros valandos atgavau ir paslėpiau šaliką, dėl visą ko :D