Lauko pavėsinė ir baldai

Pasakysiu teisingos vasaros formulę. Laisvadienis- šilta- gamta- ežeras- jauki pavėsinė- patogūs baldai joje- šeima, draugai ir nosį kutenantis kepsnio kvapas! Linkiu visiems daug tokių akimirkų!!!
Rodau baigtą Rimvydo projektą. Viskas nuo-iki jo kūryba ir rankų darbas:)

 
 

Ir sirgti reikia stilingai

Pamišusiems dėl futbolo. Garsiai rėkiantiems, kumščiuojantiems stalą ir šaukiantiems ĮVARTISSSSS!!! Jų tėvams, vaikams, broliams ir sesėms, tikriausiai:) Visiems siekiantiems pergalės!

p.s. Martynas, iž du litus, visą dūšią fotosesijai pardavė. Sunkiausia buvo ne į kalbėti pozuoti, o nuvaryti nuo fotoobjiektyvo- palauk mam, dar tokią pozą galiu, va dar šitaip, tuoj dar nuotaiką sportinę sukursiu....Atidirbo vaikis už kiekvieną centą:) Talentas! :)))

Iššūkis- mėnuo be kelnių

Ar sakiau, kad visą gegužės mėnesį pravaikščiojau su sijonu? Kiekvieną dieną, net namie, net pižamines kelnes į naktinukus iškeičiau:) Įsivėliau į mergaitišką Facebooko žaidimą "Gegužė mėnuo be kelnių" Prisiskaičiau visokių motyvuojančių pasakojimų-  Selėtai rožinių,  rimtesnių įkvepiančių ir sukišusi visas kelnes į dėžę, pastūmiau ją palovin. Tik vienas budinčias sportines palikau, dėl visą ko, jei prasibėgti norėtųsi:) Kokias išvadas pasidariau, pasakysiu vėliau, bet pirmos emocijos gegužės pirmą, prireikus ryte nupirkt pieno, buvo nerealios. Rytas šaltas ir žvarbus, pėdkelnes mautis patingėjau (arti gi) ir jaučiausi, kaip žvaigždė ant podiumo parduotuvėj (mėlynom sužvarbusiom kojom), mda... tikrai retokai iš kelnių išlendu, jei eilinis vasarinis sijonukas tokį stiprų pasipuošimo jausmą suteikia.... Visi žiūri, mato, galvoja, kur aš čia tokia pasidabinusi eisiu....30 gegužės- niekam neįdomu ir niekas net nepastebi kaip aš apsirengusi, net jei kojos ir iš pažastų auga (nu davė Dievas, ką dabar daryt?) Pirmas 10 dienų buvo smagu, kiek erzino kasdieninis galvojimas ką rengtis, kuris megztukas labiau prie klostuoto sijono dera ir kurie batai gražiau prie žalios suknelės. Paskui supykau, nes šalta- baisus čia pasipuošimas, kai reikia rinktis žemę šluojantį aprėdą ir atsispirti pagundai po juo vilnonių kelnių nepasimaut- neišsipuoši labai Lietuvos oru gegužiniu (neišsipuoši ir beveik liepinių, šiandien atsiprašiau rudeninės striukės, vakare, išėjusi Minos pavedžiot) Paskutinę savaitę su Deimante žinutėmis sisirašinėdamos dūsavom ir skaičiavom dienas, kada galėsim žmoniškai apsirengt :D Išvados žudančios- nebus iš manęs elegantiškos, sijonais šiurenančios damos. Vienintelis smagus momentas, tai skambutis Rimvydui vėjuotą dieną- užsuk parduotuvėn, aš negaliu, toks stiprus vėjas, kas abiem rankom padalkas laikyt turiu- dantyse produktų maišo juk nenešiu. Štai taip likau prie seno- sijonai ir suknelės tik karštomis vasaros dienomis ir per šventes, kai pasipuošimo jausmo prireikia:) Atsiprašau.

Įkvėpimą begaudant

Ieškau jo visur. Kasdien..... Kvapniame arbatos puodelyje,  ilgame vakaro pasivaikščiojime, vaikų šėlsme, nuoširdžiuose pokalbiuose, knygoje,  romantiškam filme. Lyg kempinė sugeriu kvapus, garsus ir įspūdžius. Retsykiais diena praplaukia lengvai, lyg besvoris, permatomas debesis, būna- užkabina, nutvieskia žaibu, atveria akis ir sužadina visas jusles. Ugnies tvyksnis kurti, įvilkti viziją į realybės rūbą ir paleisti, kad džiugintų, šildytų ir neštų pakilią nuotaiką.
Labai daug mokausi. Noriu augti, žengti tolyn, nustebinti save. O kai labai labai nori, gyvenimas dovanoja progų:) Vasara tam puikus metas- čiupinėju naujas faktūras, maišau spalvas. Buities, kai visi atostogauja, sumažėjo minimaliai, todėl ir laiko turiu be galo daug. Galiu sau skirti visą dieną, net visą savaitę. Tobula, ar ne! Galiu atsikelti anksčiau ir pradėti dieną tyloje, begaudant įkvėpimą. Šįkart jis slėpėsi nuotraukoje. Atsainiai vartomame žurnale, apgaubtame rytinės kavos aromato.... Dvi suknelės- balta, lengva lyg pūkas ir ruda- prabangi bei turtinga, stebinanti ir pritraukianti dėmesį papuošimais.  Kelios akimirkos nuostabai, kelios valandos minties sutramdymui, pluoštas vilnos, kalnas šilko, sauja karoliukų,  pusdienis darbo ir vualia! Turiu tobulus tapukus. Ryškiai, drąsiai moteriai. Arba pašėlusiai, ekcentriškai nuotakai. Arba tiesiog žinojimui, koks  retsykiais būna įvairiaspalvis, nesutramdomas ir stebinantis įkvėpimas:)

Tvarkau ir naujinu savo ETSY parduotuvę. Visas naujienas dedu į jos lentynas:)

"Prabudimai"

Kviečiu:)

O toli nuo Vilniaus esančius virtualiai po parodą pavedžiosiu..... Vilna, kaip molis:) Tereikia šiltų rankų ir truputėlio širdies ir ji jaukiu baldu virsta, besvore suknele, nedūžtančiu kavos puodeliu..... Papuošalu, mistiniu paukščiu ir milžiniška skulptūra. Tos moterys kuria stebuklus:) 

Gera būti mama

Aš Lietuvos mamų mama!
Noriu padėkoti:) Už tai, kad balsavote. Ir už sveikinimus. Nuo sekmadienio tik dėkoju ir dėkoju į kairę ir dešinę :))) Man labai graži šita mamų  nuotrauka, visos tokios jaunos, gražios, besišypsančios ir turtingos. Sumasumarum, mūsų smagus būrelis augina 56 vaikus. 56 milijonai padalinti dešimčiai Lietuvos šeimų, va kur biudžeto nutekėjimas :D

Gėlės ir dovanos už tai, kad esi laiminga:) Kad esi tiek pilna visokio gerumo, jog negali juo nepasidalinti. Kad esi tokia greita ir viską spėjanti. Kad neši pasauliui žinią apie motinystės lengvumą. Už sugebėjimą dviem rankom apkabinti būrį ir širdį iki begalybės užsiauginti, kad visi tilptų:) , Nijole , Julija, Liudmila, Ingrida, Vilija, Romualda, Virginija, Valerija, Daiva, man buvo didelė garbė su jumis vienoje kompanijoje būti:)

Bet didžiausias AČIŪ mano vaikams. Už suteiktą galimybe būti mama. Už kasdienybės dovanas:) Už meilę... Už tai kokie fantastiški esate!!! Ir kad pravirkdote- žiūriu žiūriu, graudinuosi, graudinuosi....

Paspaudus nuorodą atsidaro mano gražiausia gyvenimo dovana!

Motinystę švęsk

Žinote kodėl atšalo? Pertraukėlė saulei, nes toks laikas, kai šildo šventė. Buvau renginyje, kur Edita Mildažytė labai taikliai pasakė- Mamos diena, gražiausia metų šventė. Nes be mamos, nei Kalėdų, nei Velykų nebūtų....
Man motinystė- šventė. Pati šventė, be jokio chaotiško pasiruošimo (ir nebuvo kada). Retsykiais nuo jos pavargstu (nuo Kalėdų, patikėkit, irgi), bet prisėdu valandėlei ir vėl švenčiu:) Gal man tiesiog pasisekė, kad auginu nuostabius vaikus (kas gi tokių neaugina!). Nes jie yra mano pagrindinė mokykla (su dažnais egzaminais), o jei gerai iškalu medžiagą, gaunu aukščiausius pažymius.
Sakiau, kad vaikų auklėti nereikia (Ingos komentaras- durna gal!) Vaikai mūsų veidrodinis atspindys- koks esi, kaip gyveni, tą ir matai prieš akis. Ir kitur neperkabinsi ir skudurėliu neuždengsi- matai tai, kaip yra. Jeigu mes, suaugusieji nebūtume tokie protingi, visažiniai ir tvirti, neturėtumėm nė pusės tų problemų kurias turime. Nusistatome taisykles ir normas (asmenines! Kas sako, kad jos teisingiausios ir nekeičiamos) ir reikalaujame, kad tas mažas žmogus jų besąlygiškai laikytųsi. O gal jo normos kitokios. Kaip ir milijono žmonių, kurie jaučia kitaip, gyvena kitaip ir laimingi, kad juos galas! Pagalvojau- jei neturėtume vaikų, tai ir liktume tokie sustabarėję ir neišlankstyti. O va atsiranda tamsta mokytojas ir ribas prasistumdai (dviese vietos daugiau reikia. O jei trise, keturiese...), rėki rėki, trepsi trepsi, kol lanksto, bet po visko, pajunti- kokia laisvė! Nebelieka nusistatymo, matymo laukas daug platesnis, prisitaikymo galimybės milžiniškos. Arba nepasiduodi, proceso eigoje prarandi balso stygas, nervus, santykius. Rūpesčio raukšle ir žilu plauku pasipuoši, kad galėtum pasakyti- atvargau, užauginau. Va dabar sau pagyvensiu... O pasirodo nebemoki gyventi sau... Ne todėl, kad atpratai, net nežinai, kaip tai daryti. Nes praradai daug metų, kai galėjai gyventi sau, kol auga vaikas. Tuo pačių, jam pakišant špargalkę, kad jis nusirašyti galėtų, kaip tiesiog gyventi, sutarti ir būti laimingu. Tokia paprasta ir kartu sudėtinga lygtis.
Mes gyvename dvigubų standartų zonoje. Namuose irgi. Suskirstom vaikų (oi, ir vyrų) elgesį į tris aiškias kategorijas- geras, savaime suprantamas ir blogas. Du kraštiniai su pagrindiniais prizais, viduriukas nepastebimas. Juk nesakysi kasryt ačiū, už- tai, kad lovą pasiklojo (todėl maniškiai ir nesikloja :D), bet kai pietum išverdi bulvių, o jie, kiaulės,  pavalgė, ir nuėjo nuo stalo net  nepadėkoję......
Dar esam aiškeregiai. Iš vieno vaiko poelgio nuspėjame, kur jis savo dienas baigs. Neparuošė namų darbų, viskas! Užaugęs darbo negaus, o jei ir gaus, už neatsakomybę, bus išmestas po pirmos savaitės. Rūko. Siaubas-  tuoj pradės gert, nežiūrės vaikų, gal ir žmoną lups! O paskui uždedam štampuką "ko iš jo daugiau tikėtis" ir paliekam kapstytis iš to išankstinės nuomonės liūno. Kad smagiau būtų ir mokykla prisideda:)
Santykis su vaiku, su paaugliu, lipdomas iš balso tembro, gerai praleisto laiko, supratimo ir sugebėjimo priimti jį, tokį, koks jis yra. Visokį. Nes dabar jo laikas. Klaidų laikas. Jei šiandien neprisivirs košės, nepripažins, kad prisivirė ir neišmoks jos išsrėbti, tai turėsim dar vieną suaugusį visažinį teisuolį. Bet jei turės galimybę, nenuteisiant, išmėginti viską, tikrai atsirinks kad gerai, kas ne. Nes, veidrodis visada tiksliai rodo:)

Aš noriu jus pasveikinti:) Visas pasaulio mamas. Nes be mūsų, nei Kalėdų, nei Velykų.....