2011 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Paskutines dienas bėgte

Bėgte į rudenį:) Verčiamės per galvą, Rimvydas statybose (berniukai, tai abu, tai pakaitomis jam padeda), o aš virtuvėje-daržo gėrybes velku virtuvėn, kišu į stiklainius ir kraunu į rūsį:) Nemokamam mokslui jau išleidom reikiamą milijoną- visi aprūpinti ir sukus apsukus mokyklines priemones išsitraukia, pasidžiaugia ir vėl sudeda į dėžes (o, kad tas entuziazmas  ir per mokslo metus neišblėstu!) Gyvename, tiesa pasakius chaose- sodyboje jau lyg ir viskas paruošta išvažiavimui, o namie dar niekas nelaukia, stogas jau naujas (tiesa, dar plikas, tik plėvele dengtas, dangą tikimės iki kitos savaitės galo sumesti, tada ir fotoreportažą parengsiu:))), bet dar tūkstantis ir vienas darbas laukia-pakeisti lubas, sienas ir grindis pirmame aukšte ir viską nuo nulio įrengti mansardoje.... Močiutės laukia didelis džiaugsmas (atleisk man, mama) dviem- trim savaitėm pilni namai namų griovėjų. Vaikai džiaugiasi, nuo jos namų iki mokyklos tik per gatvę pereiti, o man baisu, ar tik nereikės po tokių svečių ir pas mamą remontų daryt:D
O pati geriausia ir didžiausia šios vasaros naujiena, kad Deimantė jau visa mūsų ir jai nebereiks grįžti į vaikų namus!!! Šiek tiek (labai) supykau ant mūsų vaikų teisių darbuotojų, kad taip abejingai į šitą reikalą pažiūrėjo (kiek jai čia beliko iki 18, tik pusmetis, sulauks pilnametystės ir galės kur nori eit gyventi), va juos pusmečiui išvežti ten kur blogai jaučiasi, kaži ar taip pat "tik pusmetis" pasirodytu....  Sublefavom ir radom išeitį, gavom leidimą ne tik per išeigines ir šventes pas mus būti, kaip iki šiol, bet ir kiekvieną dieną:)))  Žodžiu esu jau penkių vaikų mama!!! Tikiu, kad netruksime ir Einoriuką iš ten iškrapštyti (bet tam reikia parodyt kambarį kuriame jis gyvens) ir turėsim gerą progą patikrinti kiek tikrų draugų turime-kas norės mus į svečius kviestis su 6 vaikais:DDD
Štai taip ir lekiame link rudens, visi kartu, kupini gražių lūkesčių dėl didesnės šeimos, gražesnių ir erdvesnių namų, tik retsykiais sustodami nusiskinti jurgino žiedo, įkvėpti lietaus gaivos, ar suskaičiuoti prieš miegą žvaigždžių.....






P.S. Ar matėte tuo voratinklius, kurie tekant saulei žvilga pasipuošę tūkstančiu rasos lašelių? Kartais verta atsikelti anksti anksti ir pabraidyti pievomis- kojas gelia, bet apima toks saldus ir kartu graudus jausmas, kiek progų praleidau tuo pasigėrėti.....

5 komentarai:

Los alpaqueros rašė...

Cudowne zdjęcia.Pozdrawiamy z Polski.

Eglė rašė...

Dziękuję bardzo:) Cieszę się, że przeczytałem i Polska:)))

mama rašė...

Pasaulis nuo jūsų tekstų gražėja.

Eglė rašė...

Mama:)

kitokia Aurelija rašė...

Nuo tekstų gražėja tik truputį, o va nuo darbų LABAI DAUG :)))