Laumės tapukai

O va taip va. Draugauju su nežemiškom būtybėm- Laumėm, Elfais:) Kai Daiva paprašė laumiškų tapukų, sutrikau, nors akyse iš karto mėlyna išplaukusi vizija iškilo.... Įvėliau žėručio, gaila, mano fotoaparatas ir fotografas nesugeba to blizgesio pagauti, o ir dienos, lyg tyčia niūrios ir nesaulėtos, todėl apšerkšnijęs spindesys liks asmeniškai Daivai jos laumiškai kasdienybei:)

O štai jos dukrytės žydromis kurpaitėmis su trapia gėlyte dalinuosi su visais:)

Elfės batukai

Žydra žydra....

Išsikvėpiau su pavadinimais:D

Žalia žalia.....

Aguoną raudoną

Dovanų sesutei.....

Tęsiam...

Na, gerai įkalbėjot, papasakosiu viską:) Nors, tiesa pasakius, esu užsiknisusi kasdienybėje, nuvargusi ir išsisėmusi, gyvenam taip:

Smėlis visur-lovoje, rūbuose, Mina pilkos spalvos, valgom be stalų, vaikštom be grindų:D Tik Marčiui gerai, smėlynė per visą namą:))) Viskas stringa ir dėl pinigų ir , kad Rimvydas vienas daro, o dar visokie trukdžiai atitraukiantys jį tai dienai, tai pusdieniui nuo remontų.... Dabar, be pagražinimų matote, kaip gyvena eilinė daugiavaikė šeima Lietuvoje::)))
 Astut, buvai teisi fui-veu gyventi statybose.
Gerai, nors tiek, kad visiems šala kojos ir turiu daug darbelio, tai nors nėra kada dejuoti ir zirzti, vos spėju valgį ruošti-indų kalnus mazgoti-rūbus skalbti-vaikus sureguliuoti (gerai, kad grindų plaut nereikia:D), vėlimams lieka vėlus vakaras, o knygoms- naktis (paskutinę gardžiai suvalgiau iki 04.48 valandos). Taigi, skelbiu oficialiai- žiauriai laukiu Kalėdų, ir pirmą kartą ne dėl dovanų, o dėl naujos pradžios:)
O šiaip gyvenam gerai:) Žydim:)

Man tylos metas.... Tingiu pasakoti, kaip gyvenu, tai tik rodausi kuo gyvenu:)))  Namai vis dar be grindų, mašina, lyg kaprizingas vaikis reikalauja remonto, virtuvės vis dar neturiu, vienintelis gyvenimo saldainis- vilna.... 

Spec. tapukai Močiutei- praplatintu priekiu, su didele rože ir Pilkosios Linai:)