Kai dirbi turi gauti algą. Arba, bent jau didžiulį malonumą jaust, kurį suteikia tas darbas:) Nepažįstu nė vieno vaiko kuris nuolat jaustu malonumas mokydamasis (jūs pažįstat?). Motyvuoti mokinukus bandžiau visaip, kažkur keliausim visa šeima, dviračius geresnius (dažniausiai didesnius, nes auga, kaip pasiutę visi trys) nupirksim.. Bet va , tai, kad jie trys kiša koja, nenoriu kad tas kuriam nelabai sekasi-labiau tingisi, pyktu, kad važinėja senu dviračiu, o ir kai keliai asfaltu tempiasi nori nenori reikia didesnį pirkti. Kelionės irgi keblu, neišvažiuosi kažkur palikęs vieno. O ir tas prizas toli toli atrodo, kai mokslo metai tik įpusėja...
Kišenpinigiai atskiras reikalas. Maniškiams juos gauti vienintelė sąlyga buvo-parašyti tris lapo ilgio istorijas apie tai kuo gyvena. Sakau buvo, nes dar užpernai jie pradėjo maištauti, kad nesąžininga, kad darys ką tik nori, tik ne rašys. O rašyti labiausiai reiktu, nes tikrai nei vienam nepakenktu pasitobulinti šioje srityje. Na maištai tai maištas, mano reikalavimų nevykdot, pinigų nebus.Nenusileidau:)
Šiemet pas mus vokelių sistema-kas mėnesį dedu į kiekvieno vokelį (patys juos apipiešė ir burtažodžiais aprašė, kad sektųsi) po dvidešimt litų. Jei gale mokslų metų mokslų vidurkis bus toks apie kokį tarėmės (Klaidas be 7, Augustas be 6, Rimgailė irgi be 6, nors manau ji gali daugiau, bet tik pirmus metus pažymius gauna, penktokė dabar) tada galės pasiimti sutaupytą sumą. Jei ne-pinigai keliauja kitiems mokslo metams:) Visada galės sukauptus milijonus pasiimti 12 klasėje samdyt korepetitoriams ir tikėtis, kad dar kažkas liks ir jiems;)))
4 komentarai:
Nebloga sistema, tik aš turbūt iš tų žmonių, kuriuos pinigai mažai motyvuoja. Manęs niekas nebandė mokykloj motyvuot nei pinigais, nei dar kaip nors, kad gerai mokyčiaus. Tai kažkaip pati sau buvau atradus būdą, kad turiu mokytis geriau (gauti geresnius pažymius) nei vienas klasiokas. Tai ne tik gerai mokyklą baigiau, bet dar ir ta konkurencija buvo smagi :) O kai universitete pradėjau stipendiją gaut, dingo noras už kažką geriau pasirodyt, pasidarė nuobodu ir pati pastebėjau, kad pradėjau nebesimokyt.
Manęs, žinai, irgi nebandė, bet jaučiu būtų patikę:) Kažkaip, matau, kad šiuolaikiniai vaikai (mūsų laikais to nebūdavo, ar ne:D) gal informacijos per daug gauna,gal tos priklausomybės kompams-filmukams atima laiką ir norą mokytis-visada yra įdomesnių užsiėmimų.Pameni, kai multikus tik pusė devynių vakare rodydavo, mano vaikams tai atrodo lyg vaizdelis iš viduramžių:)))
Ar tas klasiokas žinojo, kad konkuruoji su juo?:)
Kad aš jau turbūt tam tarpiniam laikmety augau, nes pamenu laiką (labai trumpą), kai filmukus rodydavo tik vakare, bet paskui nuo 7 ryto (savaitgaliais ir prieš pamokas), o po to dar viena porcija jau tinkamu po pamokų laiku dieną. Vat, dėl kompiuterių tai tikrai. Pas mane namie kompiuteris atsirado, kai aš buvau gal tik kokioj 10-oj ar 11-oj klasėj.
Aišku, klasiokas žinojo, čia visas smagumas ir buvo :D
Oi smagi sistema su vokeliais :) Pas manęs tėvai visad sakydavo, jei per savaite negausiu mažiau 8, tai savaitgali galėsiu lėkti į šokius su draugais :) oj kaip gerai sekės mokytis ir savaitgaliai labai linksmi būdavo :)
Rašyti komentarą