2011 m. sausio 18 d., antradienis

Antradienis

Šiandien turėjau rūpestėlių su savo namučiais. Foto tai atsirasdavo, tai dingdavo, o tauta mane ir sms ir skypu atakavo su skundais. Ačiū tau, Aureliją, kad padarei tvarką:* (paminėsiu tave geru žodžiu savo priešmieginėje dienos aptarimo penkiaminutėje su vyru:)) Ir atsiprašau tų kurie buvo užsukę techninės profilaktikos metu, tikiuosi dabar jau viskas susitvarkė:)
Žinote kokią dovaną gavau! Maisto ruošimo bazę! Martukas jau seniai po stalu gyvena,ten ir čiužinukas patiestas ir žaislų kalnai, o šiandien ruošdama pietūs neradau tarkos, bliūdo, po kelių minučių ir sulakstymo kambarin-vonion-verandon, neradau ir morkų nuskustų. Pasirodo Vaikas man pastatė maisto ruošimo bazę, teko lankstyti savo senus kaulus ir visus du metrus ūgio, bei šimtą kilogramų šonų kišt po stalu :D Rimvydai, ačiū, kad jį padarei tokį didelį-tilpau ! Kai sutarkavau morkas, bulves supjausčiau, po stalu gėrėm obuolių sultys ir atsinešę pagalvę gulėjom...Bandėt kada palysti po stalų? Fantastika ! Dabar suprantu, kodėl vaikai vis ten lenda-pasaulį matai aukštyn kojom, man žiauriai patiko:))) Tebunie šio vakaro užduotis jums, prigulti po stalu ir sugalvoti tris norus:)))
Popiet skambino Draugė ir klausė kodėl vis rašau apie Vaiką, o dičkius pamirštu. Lengva jai, turinčiai metinuką sakyti rašyk ir apie paaugliukų kasdienybę, man juk reikia gauti leidimą aprašyti kiekvienam įvykiui, man juk su jais gyvent paskui:))) Mažiausiai dar septyneris kokius metus..... Nors, štai Rimgailė sutiko, kad pasidžiaugčiau, jog ji pradėjo šokių būrelį lankyti. Užpernai berods, turėjo begalę užklasinės veiklos, po mokyklos dainuot-sportuot-vaidint, vėl dainuot, grįždavo vėliau, nei mes iš darbų. Bet paskui buvo ramybės metas, todėl labai džiugu, kad rado mėgiamą užsiėmimą :) O berniukai streikuoja-savaitgalį kai važiavo į varžybas susipyko su trenere, visa komanda, ir keršydami visi draugiškai nusprendė neiti į treniruotes:) Man patinka, kad taip civilizuotai bando pakeisti jos bendravimo stilių su jais, nes pasakoja, kad persūdo retsykiais (nors 12 trylikamečių vienoje krūvoje ir aš sunkiai atlaikyčiau gal :D) Tikriausiai čia ženklas, kad išaugs karta, kurį streikuos-mitinguos ir kažką keis, o ne dejuos, skųsis ir nieko nedarys:) Arba mano bernai tinginiai ir rado gerą pasiteisinimą nusimuilinti nuo treniruočių :D
Lauke žiauriai slidu, Martuko nevedu į darželį, lai saugiai pabūna namie, o dar tas gripas-skalambija per visas žinias, gazdina... Tfu tfu tfu, kad tik visi sveiki būtumėm:) Ir jūs būkite :)

11 komentarų:

kitokia Aurelija rašė...

Palauk, nesidžiaukim ankščiau laiko, pažiūrėsim ar vėl kokių cirkų tos tavo fėjos nepridarys :D

O po stalu žinau kaip gera :)))
Palendam kartais su mb su savo šunimis pasivolioti :DDD
Aš irgi suprantu kodėl jie taip mėgsta pastales: saugu, ramu ir į koją patogu įkast jei kas neduoda ko nors skanaus :DDD
Nepagalvokit, mūsų šunys nesikandžioja, aš čia apie žmones :DDD

Vaida rašė...

Neseniai susimąsčiau apie tai, kad visur pilna pasakojimų apie tai, kaip gyvena emigravę, kaip jiems sekasi/nesiseka ir kaip lokę vargsta, svajoja irgi emigruoti, tik va, jiems, kvaileliams, ryžto ar proto neuženka. Ir niekas nerašo apie tuos, kurie liko čia ir bando kažką padaryti kitaip. Ir tokių tikrai yra, ir ne visi jie keičia Lietuvą "prie butelio". Aš labai džiaugiuosi, kad tu užpildei šią spragą ir tikiuosi, kad tavo optimizmo virusas kuo greičiau išpils.

Anonimiškas rašė...

labukas:)tavo dienorascio skaitymas man jau tampa ritualu.rytine kava,namie ramybe,o as ''Egles namuciuose''.labai smagiai ir idomiai rasai.man net kylo mintis pasiulyt tau su laiku parasyt pasaku -istoriju knyga vaikam.nes ne visi gali rasyt vaikam,o daugeliui atrodo,kad tai lengva.as pati nekarta meginau rasyt knyga,bet sustodavau,nes o dieve,as neturiu ka papasakot.kartais apima toks jausmas,kad gyvenimas suoliuoja pro sali,kad gyvena visi tik ne as...o tu gyveni,tikraja ta zodzio prasme.susikurei savo jauku saugu sau ir seimai pasauli ir gyveni.ir zinai kas smagiausia,kad aplink tave daug teisingu zmoniu,tavo pasaulio zmoniu..Tu esi drasus zmogus.man patinka tavo poziuris,jumoras,pomegiai..tai tiek:),o dabar turiu klausimuku:)kaip vaduojates nuo gripo?kokiu kremu naudojiesi?kokias knygas skaitai?kas sian pietum?kokia tavo megstamiausia arbata?...o jai rimtai tau atidarius klausimu-atsakymu skyreli:)grazoios dienos Tau..ir iki ki ki:DDDD

rita rašė...

ei as neanonime:) ten rasiau As....:)

Unknown rašė...

Aurelija, prigazdinai dabar su tais aštriais dantimis po stalu:D Kai atvažiuosi į svečius ir lysi saugiai, ramiai pabūti, tai žinosiu, kad reikia bėgti kažko skanaus pasiimti, kad po ranka būtų:D

Kalėda, sako žmonės-gerai ten kur mūsų nėra. Nesutinku, gerai ten, kur mes susikuriame gerą aplinką. Ir esu įsitikinusi, kad laimės ne tai kas mus supa, bet tai, kaip mes jaučiamės. Baisiausia, kad tas gyvenimas lekia pro šalį laukiant-kol sulieknėsim, ko vaikai paaugs, kol pakels algą, kol pasidarysim remontus namie, ar išvažiuosime TEN kur laimė bus pateikta ant padėkliuko.. Va tada, sulauksim tos laimingos dienos ir būsim laimingi....O paskui pamatai, kad diena ta atėjo, o drugelių pilve, kaip nėra, taip nėra. Man labai gražiai Klaido krikšto mama pasakė kartą -gali sėdėt mėšlo krūvoje ir virkauti, kad smirda, o gali pasinaudojus progą, kad įklimpai ir negali lėkt, užversti galvą ir stebėti žvaigždes:)))

Rita, neanonime, labai smagu, kad tau jauku mano namučiuose:) Gera mintis dėl klausimų-atsakymų skyrelio, Aurelija, sos, man vėl reikia tavo pagalbos:D
Kai ryte su kavos puodeliu prisėdau pažiūrėti ar per naktį mano namučiai nesugriuvo, buvo begalo malonu skaityti komentarus, o dvigubas malonumas taviškis, Rita:) Galėjau kavos ir nesaldint, nes bais saldu sulaukti dėmesio iš nepažystamo žmogaus:) Iki knygos man dar augt ir augt, o kolkas džiaugiuosi kažkam tapusi ritualo dalis;) Žiauriai faina skaityt tavo komentarą....
Gripo bijau, kaip velnias kryžiaus, nes jau rudenį turėjau malonumą gulėti su 39 temperatūra didelėje kompanijoje-visi vaikai išskyrus mažiuką (stebuklas) sirgo. Vyras darbe slėpėsi nuo mūsų, o visus keturis ligonius keturmetis slaugė-vandenį, termometrą ir vaistus nešioj. Brrr...savaitėlė buvo... Bet kažkaip negaliu pasakyti, kad griebėmės įpatingų priemonių, kad nesusirgti, na arbatas daugiau žolines geriam (aviečių stiebų, mėtų, čiobrelių), vandens su citrina, butelis ant stalo stovi, česnaką kišu į visus patiekalus. Dar arbatmedžio aliejaus aromatinėje žvakėje retsykiais pakaitinu:) Ai, dar svarbiausia, tikiu labai labai, kad nesusirgsim:))) Na ir valio, kad gyvename mažame miestelyje, Zarasuose, tikriausiai, jei reiktu troleibusasi vaikams mokyklon važiuoti, tai tikrai kokią zarazą atsineštu.
Kremas šiai dienai Nivea visage (kalėdų senelis padovanojo. Gyvenime jam už tai neatleisiu-jis gi nuo raukšlių:DDD), o šiaip kažkokį Margaritos pirkau, tiesa pasakius, jei nebūčiau tinginė tai tepčiau veidą su vynuogių aliejumi kurį specialiai tam tikslui nusipirkau (nes jis neriebina odos) prisižiūrėjusi laidų apie kosmetiką.
Skaitei knygą "penkios vaikų meilės kalbos"? Fantastiška! Visą gyvenimą buvau knygų graužikė, nors prisipažįstu senokai nerelaksavau su knyga, kai skaitau noriu ramybės ir tylos, o tokia aplinka dažniausiai būna vasara, kai gyvename sodyboje, nes dabar šeši asmenys 52 kvadratuose sukelia garsą prilygstantį geram koncertui:D Naktys knygoms būdavo, dabar jas dienoraščiui atiduodu:)

Rasa rašė...

Jazau, Egle, nu kaip aš tave myliu!!! Supratau kodėl dabar čia ta meilė taip "pramušė" - todėl, kad skaitinėju tavo pasakojimus ir atrodo, kad bendrauju su tavim asmeniškai :) lyg kokią naktį kai "dar nemiegokim" pakeičia "jau nemiegokim" ;D

Kas įdomiausia, kad Klaido krikšto mama neatsimena, jog būtų sakius apie žvaigždes. Va tam ir reikalingi draugai, kad primintų kai pats pamiršti :)

O dėl gripo - neseniai Rimi, ekologiškų prekių skyrelyje, pirkau Šaltalankių tyrės (laaabai skanu, kai praskiedi ją vandeniu). Paskaičiau i-nete, kad šaltalankis bene sveikatingiausias iš visų vaisių ir daržovių. Rimi Zarasuose nėra, bet gal kas turi šaltalankių prisikonservavęs :)

rita rašė...

egle,as pazystama dar ir kaip pazystama:)mes picerijoj kartu dirbom;)smagus laikas buvo.....dabar gal jau as pazystama?:)

Rita rašė...

dar tu mane is darbo i pasimatymus isleisdavai:DDDD gal jau dabar as pazystama?:)

Unknown rašė...

Rasyt ir aš tave myliu, labai labai:))) Reikės ieškoti pareigingesnių už save, kurie pasirūpino šaltalankiais :)
Rita, siaubas, nepažinau:D Vadinasi būsi baisiai turtinga:))) Bet nuo to, kad pagaliau susipažinom, nė kiek ne mažiau malonu, kad skaitai ir komentuoji:)))) Tiesa neperseniausiai atsiminiau Vilmą, kompiuteristę pameni? Kaži, kaip sekasi jai, seną el. paštą pakeitė, o pavardės neatsimenu, kad kur facebooke surast.

Rita rašė...

jo pamenu Vilmute.paklausiu pas Ieva gal ji pamena Vilmos pavarde:)kai turesiu ziniu,parasysiu..ikiukas

kitokia Aurelija rašė...

Egle, visai neseniai radau čia tokį daiktelį kaip tik klausimams atsakymams :O :D :D
Užeik pas mane į dienoraštį ir dešinėj eilėj apačioj apžiūrėk ;)
Jei patinka, padėsiu ir tau tokį įsitaisyti ;)
Tik dar reik ten kelis dalykėlius pakeist, bet vaizdas bus aiškus ;)