Kadangi visas eiliuotas pasakaites Martukas moka mintinai (aš eilutė, jis eilutę) tai jos jau, mažiems vaikučiams :) Paskutiniu metu ant bangos pasakojimai iš serijos "kaip aš mažas buvau" Mama, papasakok, kaip tau buvo 3 (4, 5, 6, 7... 66... 82 ir taip iki begalybės:D) metai.... Jis tuoj apie mane žinos daugiau, nei aš pati apie save :D
Na ir pasakoju...Kaip įstrigau vamzdyje ir brolis bėgo mamos pakviesti į pagalba ir atvyko visas mikrarajonas į gelbėjimo akcija (Deivi, pameni?:)), kai ėjau į darželį skirtingais batais (kuo istorijoje daugiau mano žioplumo įrodymų tuo smagiau:D), kaip radau miške daug grybų....kieme lakinau baltą katytę.....siuvau lėlei rūbelius......kaip mokėjau pati valytis dantukus:)
Kai jau visiškai išsikvepiu turiu atsarginę kortą-nemokamus pokalbius su mama, nes negaliu juk visko atsiminti, senai tas buvo....:))))))
8 komentarai:
Jei kurią dieną išseks atminties lobynai, galėsi Martukui papasakot kaip viena teta (tada ji dar nebuvo teta :, įlindo į lentyną sekcijoj, kad būtų "kiečiau", nustūmė kėdę ir sėdėjo taip baaaasiai aukštai. O kai kilo noras nulipti, niekas neatėjo į pagalbą, nes tuo metu mergaitę prižiūrėjo puskurtė tetutė, kuri tuo metu vonioj skalbė :))) o žinia, kai sėdi viena lentynoj baaaaisiai aukštai, laikas taip lėtai bėga... tada ir valgyt užsimanai, ir gert, ir sysiot, ir paverkt... :)
Rasyt, jau papasakojau:))))
Martukas sakė, kad tada jis pasivertė Robotu atėjo prie tos sekcijos ir tave nukėlė:D Klausiau, ką priekurtė tetulė pasakė, kai namie tokį galingą Robotą pamatė, tai tetulė nematė, nes Martukas greitai pasivertė skraidančiu Robotu ir išskrido pas mamą:DDD
Labas, Egle,
kol nėra rubrikos "Klausiate-atsakau", tai rašau čia:)
Man labai įdomi tavo nuomone ir patirtis apie vaikų miegojimą kartu su mama (tėvais)...Ar krūtim ilgai maitinai savo vaikus? Jei tuo metu (kai maitinai krūtim) miegodavai su savo mažyliais, tai kaip įvyko persikraustymas į savo lovelę? Ar buvo skausminga mažyliams adaptacija ir kaip tvarkėtės?
Jūrate, smagu, kad klausi:) Visus vaikus krūtimi maitinau vienodai, iki pusantrų metų. Ir visi kol maitinau, o Martukas dar ir ilgiau miegojo su mumis.Manau, kad jei tėveliams netrugdo ir lovoje užtenka vietos, tai vaikas daug saugiau jaučiasi miegodamas su tėveliais. O ir mamai geresnis poilsis, nereikia keltis,maitinti, vėl guldyti:)Nors dėl tos vietos stokos, tai kai augo pirmieji tai "tiuningavom" sofą ant kurios tada miegojom, atitraukėmė nuo sienos, vyras dėjo kelias lentas ant plytų ir klojom kaldras, žodžiu sukomės visaip,. kad miegoti kartu:) Nelabai populiari mano nuomonė tuo klausimu:)Tiesiog mano manymu vaikų auginimas turi būti paprasta ir lengva, o keltis po kelis kartus naktį man pasirodė labai nepatogu:)O atėjus laikui kraustytis į atskirą lovytė tai pateikdavau, kaip žaidimą-gražūs pataliukai, naujas žaisliukas ir "kada nors, kai būsi didelis didelis ir jau galėsi miegoti ne su tėveliais, o su meškučiu aš tau vakarais seksiu pasakas prisėdusi prie lovos":))) Ilgiausiai Augustas nepasidavė, visi kiti gan greitai tapo dideli dideli:)Jokios prievartos, jokių įkalbinėjimų, tik faktas, kad dideli vaikai miega savo lovelėse, o jau tu pats spręsk, kada užaugsi:) Galiu tik nuraminti,nepažįstu nė vieno šešiolikinio, kuris norėtu miegoti su mama, o tai kas šiandien jums atrodo labai didelis rūpestis ir problema (jei nusprendėte jį iškraustyti iš savo lovos) išsispręs savaime atėjus laikui:)Dar viena mintis! Galbūt pas tuos vaikus kurie prabunda savo lovytėje naktį ateina fėjos ar nykštukai?!
Ačiū Egle, kad pasidalinai savo patirtimi. Mes taip pat miegam kartu ir miegosim ilgai (Karoliui dar tik 6,5 men.), tik vienos gydytojos požiūris ir ištarta frazė mane suglumino "neva ir kai 11 bus reiks mamai ir ant kalniuko eiti kartu su vaiku, ir miegoti kartu su vaiku" Tai sakau labai gerai, mamai patinka kalniukai, eis ir mama, eis ir tetis, visi eisim ant kalniuko:)"...
O taip, kalniukai jėga! Linkėjimai Karoliukui, šaunią mamą turi:))) Iš patirties galiu pasakyti, kad vaikas netampa mažiau savarankišku nuo to kiek ilgai jį jį ant rankų nešioji, kiek dažnai bučiuoji ir kiek ilgai jam norisi kartu su mamyte miegot-atvirkščiai, kai jis gauna meilės ir saugumo su kaupu tai tas platus pasaulis tikrai neatrodo toks baisus, kad reiktu mamos sijono įsikibt:))) Įpatingai dėl nešiojimo, neužtektu rankų pirštų išvardint žmones kurie mane protino nepratint ant rankų, nes paskui man bus kažkas labai baisaus:)) Baisaus nebijojau, todėl būdavo ir trimetį ir vyresnį ant rankyčių iš darželio nešdavau namo (pusvalandis gal kelio). Kai jau rankos žemę siekdavo guosdavausi, kad man gera mankšta po sėdimo darbo dienos:) Visus nešiojau, o dabar jau Augustas paaugliškos energijos proveržius demonstriuoja "eikš mamyte, pakilosiu tave":D
Kaip pasisekė Tavo vaikams ir aš norėčiau tarp jų būti, aš tai negera mama tuo atžvilgiu ir miega atskirai nuo gimimo ir ant rankų stengiuosi nepratint , bet nieko ir pasikabinam ir pasibučiuojam
Lavrynka, na ir pasakei-negera! Visos mamos geros:) Jei tavo pupa neispriešina miegoti atskirai ir tau nesunku keltis prie jos tai tiesiog jūsų šeimos sprendimas:) Aš kalbu apie steriotipus, kad NEGALIMA auginti lelių taip ar anaip, juolab kai apie tai kalba gydytoja... Galima ir reikia elgtis taip, kad vaikų auginimas malonumas, o ne vargas būtų:)
Rašyti komentarą