2011 m. vasario 18 d., penktadienis

Gaisras

Žinote, kodėl man labai gerai blog'ą rašyt?:) Nes galiu transliuot naujienas nekūdžiau už kokią alfa.lt:)))
Išgėrėm kavą rytinę (na rytas kavai pas mus apie vidurdienį būna, bet ne esmė čia), aš prie kompo nutūpiau, o Rimvydas pradėjo ragint-einam pas kamynką, pečiaus liuftus bandysiu pravalyt, kad nebebūtų vakarykščių linksmybių .Nueinam, o ji jau pro langelį mojuoja, kad tuoj tuoj įleisiu:) Stovim prie durų, Rimvydas sako, man vaidenas ar tikrai pro stogo kraštą dūmai virsta...Aš žvilgterėjau, vaidenasi-nieko nematau. Po akimirkos kaimynė jau beldžia langan, negaliu durų atrakinti, koridoriuje dūmų pilna! Pro langelį išmeta mums raktus, atrakinam, siaubas net juoda nuo dūmų, aš pas močiutę kambarin, o Rimvydas duris kaimynų jos daužyti (name trys butai), durys karštos, pro staktą juodi dūmai virsta, niekas neatsišaukia.... Aš bėgte namo, telefono pasiimti, skambinu 112 (na jei ryt dar teks skambinti, tai jaučiu pavardės mano jau nebeklaus, iš balso pažins:DDD), kviečiu gaisrinę, lekiu močiutės rengti (ta dar laužosi, kad kambariuke palauks, vos prikalbinau bėgt pas mus saugiai prabūt-kas žino kokios liepsnos išvertus kaimynų duris iššoks, tai vaistus tik jos subėriau maišiukan ir albumus paėmiau (visada galvojau, ką reiktu bėgant iš degančio namo imti, tai albumai, mūsų atveju kompai su nuotraukomis viena didžiųjų vertybių atrodė, kurių neuždirbsi ir nesusigrąžinsi) Palydėjau iki mūsų namų ir prie lango pasodinau, su visais vaikais stebėjo, kaip gaisrininkai laksto:) Tie dujokaukes užsidėjo, duris išlaužė.... Dar išgazdino, nes lyg pamatė, kad žmogus susmkęs, bet tfu tfu tfu tik bardakas kambaryje, apsiriko. Aš radus tų kaimynų tel numerį skambinu, žmona Daugpylyje, kur jos vyras nežino. Pasirodo tas užkūrė pečių ir juškos neatidaręs išėjo sau parduotuvėn:DDD Nors nejuokingai baigtis galėjo viskas, nes kambaryje karštis didžiulis buvo dar keleta minučių ir galėjo liepsnos čiupti....  Smagiausia, kad vakar man vėdinant tos močiutės namus (beje smagiai peršalau pusplikė lakstydama...) tas dziedas piktai burbėjo, kad smirdės jam smalkėm, kad ta durna boba kūrent nemoka ir tik mano laabai piktas žvilgsnis užčiaupė jį, bumbėdamas namo nucimpino. Dievo pirštas, ar ne:)
Kas ryt? Upėj kažką skęstantį pamatysiu:DDD

5 komentarai:

Aurelija rašė...

Etapas toks, Eglute ;)))
Reik manyt, užsidirbi dabar kažką labai gero. Gal Kaziuke biznis bus nerealus??? Arba šiaip gerų žmonių sutiksi.
Darbuokis, šaunuolė. Džiaugiuosi, kad esi ;)

Aurelija rašė...

Beje, gal paįvairinimui kokių foto įmestum? Turiu galvoje ne gaisro, o šiaip gražios kasdienybės ;)

Eglė rašė...

Kaži jau koks tas biznis bus, kai velt laiko nebeturiu visai:D
Turiu gražių foto, einu parašyt apie dieną, kai niekas nesinuodijo ir nedegė:)))

Arturas rašė...

Dziaugiuosi, kad budrumu ir vidines nuojautos jums nestinga. Tiesiog angelai sargai mociutei esat.

Anonimiškas rašė...

gerai kad neapsileidot ;)