2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

Saugokitės smalkių

Tikrai 100 kartų girdėjau apie apsinuodijimą jomis, tik kažkur toli, kažkam, kas nemoka elgtis su pečiukais....
Iš eilės papasakosiu. Kadangi kaimynka sirguliuoja, peršalo (namas šalia, jos vaikai toli, viena gyvena) tai vis užbėgu tai arbatytės padaryt, tai paklausti ar ko nereikia. Šiandien ryte, jau radau ją be temperatūros , žvalią tokią, linksmą, įsiplepėjom (be galo turtinga atsiminimais močiutė, tiek visko gyvenime jai patirt teko, apie caro laikus, kai tėvelis tarnavo jam, apie tremtį gali pasakoti ir pasakoti...) aš net įsižiojusi klausiausi jos, nė nepajutau, kaip porą valandėlių pralėkė kartu:) Tik kažkaip galvoj spengti radėjo, širdis kalatojos, maniau, gal nepavalgius pusryčių išlėkiau, tai gal nuo to (nors keista, nes žinau koks jausmas, kai noriu valgyt ir ta savijauta tokia, lyg girtos, nė iš tolo nepriminė alkio...) Atsisveikinom, išėjau į lauką ir galva svaigt pradėjo, namie iš karto lovon įlindau ir žinoma neužsičiaudama visiems, pas mane sulipusiems, pasakojau tos močiutės atsiminimus, Rimgailė varškytės man lovon atnešė, kad pasistiprinčiau:) Po dešimties gal minučių suskamba telefonas, matau kaimynė, susikalbėt negaliu, tik išgirstu, kad greitosios reikia, kad infarktas jai. Iš to strioko ir negalavimai praėjo, tik į batus įšokau, telefoną kišenėn ir nulėkiau pas ją..... Radau leisgyvę, parkritus įstrižai lovos, vaistai ant žemės paberti.... Greitai surinkau 112, iš paskos atbėgęs Rimvydas langelį pravėrė, sako-trošku kažkaip, ar smalkės nebus. Kol greitoji atvažiavo, aš močiutę ramindama už rankos laikiau, galvą šlapiu rankšluosčiu vilgiau, nors jaučiau, kad galvoj lyg kūju kas daužo, o širdis daužėsi taip, kad arterija kakle maniau iššoks... Greitosios gydytoja pulsą pamatavo močiutei, paprašiau ir man-abiem padidėjęs, padalino mums per pusę nuo širdies tabletytę (laikyt po liežuviu reikėjo, tai tas jos kartumas man liežuvio apačią išdegino, skauda dar dabar) Įtarė smalkes, liepė gerti daug skysčiu ir stebėti savijautą. Vieną puoduką močiutei sugirdžiau, užsinorėjo keksiuko, tai paskambinau namo, kad Augustas parduotuvėn sulakstytu, jam grižus su keksiuku dar arbatos padariau, o kadangi močiutė labai silpna buvo, tai aš ant lovos atsisėdau ir ją nugara į save atrėmus, laikiau puoduką prie lūpų. Augustas šalia ant kėdės sėdėjo ir jaučiu, kad nebeišlaikau aš jos, pasakyti, kad močiute tu man per sunki, nebeturiu jėgų nėr kaip, tai ištiesiau Augustui, kad ji nematytu, ranką ir tvirtai į ją įsikibau, kad jis mane trauktu ir nevirsčiau.. Ir viskas.....Tą teatsimenu, nes atsigaivaliojau su močiute vienoje lovoje, kalbėt negaliu, būsena tokia, lyg, net nežinau, ne dūstu, bet kvėpuot negaliu, visas kūnas nutirpęs, skausmas begalinis net nesuvokiu kur, lyg visą drasko mane, o kartu bejausmė esu. Kalbėt negaliu, prakaitas muša taip, kad šlapia šlapia visa, šalia Rimvydas tupi... Pasirodo (Augustas pasakojo) aš išbalau, prasidėjo man traukuliai ir susmukau, tai jis nulėkė namo tėčio pakviesti. Va tau ir smalkės-jokio kvapo, jokios spalvos.... Močiutės palikt negalėjau, neš į lauką ką tik po ligos neprotinga būtų (jai širdies operacija daryta, neduok Die atkristu), maniau, ką aš čia, jauna, stipri, man jau tikrai nieko! Gulim abi lovoj, laukiam kol aš atsipeikėsiu ir išsinešdinsiu iš jos, sakau, na va Julijona ir surengėm čia su jumis narkomanų vakarėlį:DDD

Dabar jau gan gerai jaučiuosi (ji irgi), pamiegojau grįžus, vandens daug daug išgėriau, tik galva žiauriai skauda. Augustuką kaip išgazdinau, vis trinasi šalia, gerai, mamyte, kad nenumirei:(
Saugokitės smalkių, rimtai, žiaurus dalykas!!!

5 komentarai:

kitokia Aurelija rašė...

Vienareikšmiškai - baisu, bet pamokė dabar visam gyvenimui, a ne? Dar ir Augustui puiki pamoka. Tai ką, močiutė šilumą saugo? Uždarė jušką dar žarijoms neatvėsus? Košmaras. Aš savo pečių uždarau kai jau beveik nelieka gyvybės žarijose, geriau šiek tiek šilumos išleisiu, nei mirsiu nuo nematomo žudiko...
Eglute, nežinau nė ką pasakyt, šiandien po pietų kaip pradėjo spaust širdį iki dabar laikėsi... Apskambinau tėvus, sesę, brolį... Visiems viskas lyg ok... O čia gal dėl tavęs? Laikykis :*

kitokia Aurelija rašė...

O gal man čia nuo gryno šokolado širdį maudė? :DDDD
Beje, kaip viskas surėdyta, a? Būtent šiandien buvai pas ją... Gi kitaip galėjo viskas kitaip baigtis...

Unknown rašė...

Jooo..pamoka nereali..... Keksiukai mane išgelbėjo, rastu prisisiotoj močiutės lovoj po laiko (senutė, nelaiko jau):)))) Dabar norisi visiems pasakoti, visus įspėti, nes kai girdi kad kažkam atsitinka toli toli, tai negalvoji taip rimtai.
Iš kur gavai gryno šokolado, noriu:DDDD

kitokia Aurelija rašė...

Dukterėčia parūpino :))

Giedraitė rašė...

Egle,labai suprantu tave,nes ir aš buvau apsinuodijusi smalkėmis,po to įvykio ir nebemėgstu pirčių( tų naminių tokių)
Baisi istorijija labai,gerai,kad ne vakare skaičiau,tai ir nebeužmigčiau po tokio pasakojimo,eina sau,gerai,kad gerai baigėsi...