Kaziuko mugė

Trečiadienis jau. Pats laikas atsigauti po jos:) Tiesa pasakius, dar viduje įspūdžius pasinešiočiau, subrandinčiau, bet tauta atakuoja visais kanalais, tai, kad kiekvienam atskirai nereiktu pasakot....
Penktadienis buvo sunkus-miegot ėjom, kaip visada apie antrą, kėlėmės pusę penkių ir per stebuklą iš pirmo karto pataikę į Rotušės aikštę pasistatėm palapinę (kaip paaiškėjo, skersvejų perpūčiamą ir  vėjo nešiojamą-teko prie kaimynų prisirišti, kad, kaip kolegų iš dešinės nenuskristu).

Vieta mūsų gerulė buvo, nors Gedimino prospekte žmonių milijoną kart daugiau matėsi (buvau nulėkus pažiūrėti), bet naudos parduodantiems, turbūt nebuvo daug daugiau-minia pirkėjus įsukdavo ir nunešdavo besipriešinančius:))) Pirmus nupirko vaikiškus violetinius tepukus, net nesiderėdami, tai senų turgininkų paprotinta tais pinigėliais visas tepukes perbraukiau, Rimvydą tuo gerai nustebindama:D O va sušalt tai sušalau siaubingai, ne tiek oras žvarbus kaltas buvo, kiek apranga neapgalvota-pasirodo slidinėjomo striukytė šildo, tik tada, kai slidinėji:D

 Vakare, kai nuvažiavome pas Rimvydom klientą jis mano rūbą ir mėlyną nuo šalčio nosį pamatęs kailiniais savo aprengė (pirmi mano gyvenimo kailiniai gauti nuo vyro, na, ne nuo savo tiesa, bet ne nuo mažiau gražaus:))) Atrodžiau su jais gera meškutė, prisirengus kalną megztinių sunkiai bepakrutėjau, bet užtai nebereikėjo dantimis kalenti:)
Svarbiausia Kaziuke buvo smagi kompanija, nuostabūs kaimynai ir begalė lankytojų, ačiū visiems kurie manęs nepamiršo, gerą nuotaiką, dovanas ir termusiukus vyno nešė:) Tai tikrai šildė.....Šildė ir Aurelija- karts nuo karto su ja pasiutpolkę sušokdavom, kai jau trypčiojimas vietoje nebepadėdavo:)

Žodžiu ilgas, šaltas, bet kupinas įspūdžių savaitgalis:) PA-KAR-TOT:D