Iškrovos diena

Penktadienis-iškrovos diena. Išsikrovė ir piniginė ir smegeninė, teisybę sako-bėda po vieną nevaikšto, jau, kaip puolė, tai puolė (Dalia, čia tau skirtas pasakojimas, kad nesakytum-įlendu, paskaitau, kad nieko blogo nenutiko ir gyvenu sau ramiai:D) Važiavome į Vilnių, Rimvydui susitikimas su klientais ir furnitūros Naujai Mano Virtuvei užpirkimas, man pasimatymas su internetine draugute, o bernams, Klaidui ir Augustui kelionė pas dėdį talkon (Deivis kiemą tvarkyt pradėjo, tai dviejų Šeštų žvyrui vežiot ir plytelėm nešiot prireikė), bei vyriškam pasiautimui kartadrome su kartingais. Pirmas Bumt netoli Molėtų-važiavom važiavom ir sustojom- sulūžo kažkokia detalė ir trūko kažkoks dirželis (mašinose nusimanau tik tiek, kokia spalva man jų gražesnė, tai jokių techninių paaiškinimų čia nerasit) Skambinam "Lietuvos draudimui", kad suorganizuotu tranportavimą iki kokios taisyklos (pagaliau nauda iš tris metus mokamo KASKO draudimo), bet jie išklausę išsamų Rimvydo paaiškinimą kokia lemputė kur užsidegė, kas kur ir kaip nutrūko pareiškia, kad jie nieko negali padėti, nes kai automobilis techniškai netvarkingas nusiplauna rankas! Laba diena, nei paklausė kokia mašina, kelintų metų (gal vakar iš salono tik pasiemėm), nei kada technikinis praeitas (ką tik, vos prieš kelis mėn), vien iš Rimvydo balso nustatė, kad šitas, tai jau tikrai techniškai netvarkingą automobilį vairuoja! Skambinam savo draudėjai-draudimo sąlygose aiškai parašytą, kad turi mus nuvilkti iki serviso. Po geros valandos skambinėjimo pirmyn atgal, antras bandymas "Lietuvos draudimui"-laba diena, važiavom ir sugedom-kas, kaip ir kodėl nežinom, neužsiveda mašina. Ir jau po pusvalanduko mes Molėtuose, autoservise. (Pamoka ateičiai, nieko neaiškint, tiesiog konstatuot faktą kad sugedom). Antras Bumt-reikiamo drželio nėra, o lūžusio skremulio galime tik Vilniuje tikėtis. Dirželio gerą valandą ieškojo darbuotojai, visur  skambinėjo, o mes, tuo metu drybsojome minkštoje sofoje ir skaitėm žurnalus apie automobilius (gražių spalvų automobilių ten mačiau:D) Tai laikas labai neprailgo, fainuoliai tie "Molėtūno" darbuotojai, linkėjimai jiems:) Pagaliau, vos ne vos dirželis servise. Užmokame pusantro šimto už jį, bei pakeitimą ir laikydami kumščius, pilnomis kelnėmis riedame link sostinės (kadangi jį suplėšęs skremulys kiekvieną minutę gali pakartot savo piktą darbą). Lietus pila, kaip iš kibiro, o kiekvienas įtartinas mašinos garsas girdisi daug labiau, nei anksčiau. Vilniuje lenktynės su laiku (penktadienis, vakaras ir parduotuvės, bei servisai užsidarinėja vienas po kito), per stebuklą radom parduotuvę kurioje mūsų laukia tas prakeiktas skremulys už 450 litų. Dar vienas Bumt- jūsų sąskaitoje nepakankamas limitas! Rimvydas įsitikinęs, kad kortelėje tikrai tiek pinigų,kiek reikia, taigi leidžiamės į kelionę per kopas-pesčiomos gerus du kilometrus iki bankomato. Tikrai, trūksta- 15 centų. Papildėm ir atgal. Nusiperkam tą velnio detalę kainavusią visus Mano Naujos Virtuvės farnitūros pinigus ir nebežinau kelintas Bumt- šiandien nepakeisime, pirmadienį gal tik:DDD Sėdam ant dūstančių telefonų ir skambinam visiems iš eilės, gal kas žino kokį servisą dirbantį aštuntą valandą vakaro kuris gali mums pagelbėti. Radom, važiuojam. Pakeitimas 80 litų, skambinam Deiviui, kad paskolintu pinigų. Mano Virtuvė jau ir į minusą eina:D Pagaliau apie devynias lekiam pas klientus (jie laukia mūsų nuo 17 val.) Rimvydas jiems vaikų žaidimų aikštelę darys, pirmą kartą, nuo mano antikvarinės sovietinės vaikystės mačiau namo bendruomenę-daug jaunų šeimų su pulkeliu mažų vaikučių kurie susimetę vaikams ne tik vaikų žaidimų aikštelę įrenginėja, bet ir teritoriją aplink ją tvora aptverti ruošiasi:)  Maniau, taip jau nebūna...Mamytės draugauja, tėčiai kartu alučio išgeria, net šašlyka kieme išsikepa-prie standartinio daugiabučo-jėga!
Namo gryžome jau po vidurnakčio, saugiai ir ramiai. Kitą rytą lėkėm pirkti teleloto bilietų, po tokios nesėkmių virtinės mažų mažiausiai milijoną laimėti tikrai nusipelnėm:)))

Tą dieną supratau, kad aš visiška kaimietė, nes mano kaimą gaubiantis cilindras saugo mus nuo visokių nesąmonių ir menkiausiais stresas man kerta per smegeninę. Po lietaus tą cilindrą, net ir pamatyti galima:)


Ramybės oazė...
Rytais, labai dažnai, kartu su mumis pusryčiauja Drugelis, nežinau ar tas pats atskrenda, bet drąsus be galo ir didelis smalyžius, tupia ant sūriu patepto piršto ir skanauja:)))

O vakarais mus supa nuostabūs saulėlydžiai, vienas gražesnis už kitą...

Nereikia man miesto.....