Pirma stadija-griovimas

Taigis, taigis, mes tai padarėm!!! Pasiraitojom rankoves ir pradėjom Amžiaus (tikiuosi iki Kalėdų pabaigt) Statybas. Pirma diena buvo visai smagi-griauti, tai ne statyti, kaip sako broliai rusai, lupom lauk visą seną 50 metų gipskartonį, ir ieškojome po tapetais mano senai senai parašyto laiško (žinojau tik ant kurios sienos jį keverzojau paskutinį kartą tapetus klijuojant). Paskutinė pastraipa labai svarbi pasirodė:DDD

 Tada Rimvydas lukšteno iš lubų senų kaminų liekanas, trys kartos šiame name gyveno ir visos, kilus įkvėpimui permūryti pečiukus, paliko po kaminą prisiminimui, gražiai lubas lentukėm užkaldamos.

Gražios čia Rimvio akys, ar ne...:)

Kai jau apačioje nebeliko ką griauti lipom palėpėn, ten, Martyno svajonių ir stebuklų erdvėje (kelias dėžes žaislų ten pakaitinių laikėm), porą gerų dienelių praleidom, kol visą turtą ir šlamštą išrūšiavom, ką laikinai sodybon (striukes žiemines, batus, pačiūžas visokias, roges ir snieglentes) išvežėm, ką į konteinerius sutempėm (tų pačių trijų kartų batų liekanas, stiklainių duženas ir visokius sulūžusius vežimėlius, bei surūdijusius kibirus)

Ir kai, pagaliau, atsivėrė palėpės plotai ir erdvės (na ir apsišikę mes buvom) griebėm kastuvus į rankas lobio ieškodami:) Lobio neradom, bet šlako dulkių tai geram dešimtmečiui į priekį prisiuostėm:))) Dičkiams geros pratybos prieš mokslo metus, ar verta stengtis ir užaugus ofisiuke prie kompo sėdėt, ar tiks ir toks darbas gyvenime:D

Šiai dienai genialioji antikvarinė šiltinimo medžiaga jau nukasta, lipam dar aukščiau-ant stogo.

Palaikykite špygas, kad ryt-poryt nelytu ir leistu mums tą gražų samanotą ir kiaurą šiferį garbingai palydėti į savartyną:)