Vadybininkas

Jau turiu vadybininką. Biznis klesti, kaip gi be jo..... Konkurso neskelbiau, etato neįsteigiau, pats viską suorganizavo ir lengva ranka užsidirbo pirmąją algą- kinder kiaušinį:)))
Marčius dažnokai žaidžia mano telefonu. Pakišu jį, kai reikia erdvės, arba tenka laukti kažko ir laukimą lydį ausį rėžiantis įkyrus garsas.... Nuotraukų albumus telefone jis varto, fotografuoja, žaidimus žaidžia.... Pasirodo, ne tik...
Skambiną man kurią dieną Jurgita. Turiu jos telefono numerį įsivedus, bet nebendraujam, tiesiog nuo pernykščio šlepečių užsakymo liko, kaip senos geros klientės:) Skambina, nes gauna, ir jau nebe pirmą kartą, sms ir mms pranešimus iš manęs (o kas kaltas, kad pavardė iš A raidės ir kone pirma mano sąrašuose). Lediniu žvilgsniu pervėriau kaltininką ir puoliau teisintis, kad aš nekalta, aplinka kalta- Marčium reikėjo atsikratyt, tai ir pakišau telefoną... O ji, sako, tai laiku gavau tą šlepečių nuotrauką, reikia draugams, kaip tik trijų porų:D Va, kaip reklamos agentai dirba, atsipūtę, nepervargdami, lyg žaisdami:D

Taigi, Marčiaus išmuštas šeimyninis rinkinukas:)))