Viskas kitaip

 Gyvenimas verda, o nieko jums nepasakoju, netvarka.
Šiandien buvau Vilniuje, dalyvavau baigiamojoje vieno projekto konferencijoje. Prieš pora metų šis projektas man labai daug davė- žinių, įdomių žmonių ir motyvavo pradėti savo verslą. Todėl labai apsidžiaugiau (net suknelę nusipirkau:D), kai pakvietė dalyvauti baigiamajame renginyje. Nusivežiau  tapukų (visišką myzerį, po parodos kelias poras likusias), pasireklamavau, o paskui ir pardaviau keletą:) Rėžiau kalbą (Rimvydą tuo metu, kaip mano jaunimas pasakytų, užlagino, klausėsi išsižiojęs ir net nenufotografavo, o tokia graži, šalia Ilonos Balsytės ir Tomo Lagunavičiaus stovėjau..... ), susipažinau su nuostabiais žmonėmis, susitikau savo šauniuosius dėstytojus ir nusipirkau fantastišką triptiką (jei norėsite, galėsiu duoti jį piešusios Editos kontaktus- nuostabūs jos darbai), kuris, vos tik baltai nudažysim sienas, puoš didįjį kambarį:)

 Labai daug gerų emocijų ten pasikroviau, visiems, kurie ten buvo ir mane čia skaitys- linkėjimai!

O, kad neatrodytų, kad va, tik gastroliuoju po renginius ir linksminuosi, dar viena naujiena- pradėjau dirbti. Gana, jau prisitinginiavau:))) Kažkada užpildžiau CV socialiniuose globos namuose ir pakvietė pavaduoti sergančią darbuotoją keliom savaitėm. Darbas pamainomis (turėsiu daug gražaus laiko ir namams ir vėlimams) intensyvios slaugos skyriuje. Pirmą naktį gavau šoką, be perstojo žliubt norėjosi- mano pasaulyje senukai gražūs, švarūs ir kvepiantys už parankių vaikštinėja,močiutės prie daugiabučių ant suoliukų sutūpusios dirba, o ten pamačiau, kaip baigiasi žmogaus gyvenimas, kai suriečia ligos, kai artimieji jau nebegali juo pasirūpinti:( Darbas nėra sunkus, bet  kol susitvarkiau su emocijomis....  Kažkaip įsivaizdavau, kad viskas bus paprasčiau- rūpinsiuos senoliais, pamaitinsiu, nuprausiu, prieš miegą apklostysiu, būsiu jiems reikalinga, o realybėje jie nelabai ir tesupranta, kas aplinkui dedasi.. Pirmą kartą išsigandau pasenti, ne raukšlių- jos puošia, bet tos ligos..siaubas.....
Turėsiu nepilną mėnesį apsispręsti ar noriu Tai daryti, dabar jau, kai įsivažiavau, noriu ten dirbti, nes labai geras darbo grafikas- mėnesį dirbčiau kas trečią naktį, kitą- dvi dienas dirbu, dvi namie, kolektyvas draugiškas, o ir darbo pobūdis toks, dūšiai mielas. Klausimas tik, ar viską spėsiu (spėsiu, visada spėju!)
O namie nieko naujo- Deimantė šimtadienį dvyliktokams organizavo, sakė liko visi patenkinti, Rimgailė atsisėdo ant žirklių ir jos labai giliai  į užpakalį susmigo (jų vieta, be abejo, turi būti ant sofos ), dabar jai labai skauda, Klaidas bandė įrodyti sau ir mums (nors sakėm nekišti nagų), kad gali išardyti ir vėl surinkti telefoną, todėl dabar, didžiai kentėdamas, gyvena be telefono, Augustas, už kompaniją savo telefoną sudaužė (du metus juo naudojausi, o jam teprireikė poros savaičių), tik Einorui su Marčium katino dienos, kasdien žaislų gauna- "Norfa" mūsų remontui užsidaro, todėl viską išparduoda už pusę kainos, kaip nepirksi.
Poryt pavasaris. Su kuo ir sveikinu:)