2012 m. liepos 30 d., pirmadienis

Briliantinė ranka

Turim namie kontrabandininką. Vėl:)


Per pačias gražiausias ir karščiausias vasaros dienas, gerom dviem savaitėm, iškeitė jis ežerą į šalto vandens  kibirą.  Kairės rankos alkūnės sąnario išnirimas. Kai pasidžiaugiau, kad kairės (kažkuo juk reikia pasidžiaugti tokioje situacijoje), kad galės pats pavalgyti ir piešti, Kontrabandininkas pyktelėjo- nieko čia gero, aš užpakalį su kaire valau!:D O vežamas pas gydytoją vaitojo- aš per jaunas mirti:))) Batutas kaltas. Arba ne, greičiau tas, kuris išmoko ant jo šokinėdamas apsiversti kūliais. Tas pats, kuris, būdamas galingu šešiamečiu sugebėjo jau du kartus tą gipsą perlaužt- vieną kartą ligoninėje (po narkozės labai blaškėsi ir tikriausiai išjudino), kitą- nugriuvęs nuo supynių tiesiai ant tos nelaimingos rankos. Nebeerzindamas likimo tėtis išlenkė metalinį stypą ir pridėjęs jį prie gipso tvirtai tvarsčiu apsuko- laikys! Nes kita išeitis būtų raminamieji- sukęs apsukęs lipa, kaip lipęs, ant medžio, viena ranka pasilaikydamas, ar sėda ant Einoro dviračio bagažinės- barkis nesibarus, dieną aš juk darbe... Teko gražiausiomis dienomis atsiplėšti nuo gamtos ir keisti sodybą į tvankų miestą- nuėmiau visus laiko apribojimus žaisti kompiuteriu, geriau jau akinius jam nupirksiu kai akys nusprogs, nei galvą vešiu tvarstyti.
Visi kiti sveiki- su rankom ir kojom:) Pripildėm sodybą gyvybės- klykavom, dūkom, kamuolį spardėme, taškėmės vandeniu, deginomės darže, priiminėjom svečius:) Maitinom uodus ir gylius, dieną pradėdavome šviežiai spaustomis sultimis (agurkų, peraugusių, nors vežimu vežk, o gerai paieškojusi rūsyje dar burokėlių radau, obuoliai pirmieji jau sunokę), užbaigdavome šiltais pokalbiais prie laužo ir vakariene žarijose kepta:) Aš prasimankštinau mažumėlę dviračiu į darbą važinėdama, o jaunimas kompiuterį ir televizorių į knygas iškeitė:) Kūrenom dūminę pirtelę, raškėm nuo krūmo serbentus, skynėm darže ridikėlius, svogūnų laiškus, Rukolą ir gaminome skaniausias salotas:) Atšventėm metinės sodybos šventes (kasmet ta pati didelė puiki kompanija, vis kitos spalvos rūbais- šiemet kareiviškai rengėmės), joms nurimus, miegodami prie pravirų langų, klausėmės čirškiančių žiogų ir pasiutusiai garsaus varlių choro:) Valgėme cukinijų blynus prie močiutės staltiese dengto stalo ir ganėme kiekvieną dieną tuo pačiu metu atskrendantį gandrą. Miną šlapiais rankšluosčiais dangstėm, kad nuo karčio nenukeiptu ir sukus apsukus lėkėm prie ežero, vandens vandens vandens......











8 komentarai:

Giedraitė rašė...

ačiū už nuostabų vakarą gamtoje ant odinės sofutės :)))

Unknown rašė...

Ačiū už šviežias bulves ir super skanią vakarienę:))

Lavrynka rašė...

Ačiū daug daug kartu dar už metinę šventę

Unknown rašė...

Lavrynka, ačiū jums už puikią dieną:)))

Lemurka rašė...

Na jums su tais gipsais tai sekas. Martukui spartesnio sveikimo!Nors paziurejus i nuotraukas viskas aisku,kaip ta ranka issinarino, nu kas sokineja per slapia batuta??Ojej:D
O jau dama su skrybele!(cia sukauju,jei ka:D)
O jau seimyna darzinej!
Ir leiskit paklaust, pas ka ten gandrai taip beldzias?:D:D

Unknown rašė...

oooo, kaip gera, miela ir gražu... net susigraudint sugebėjau :) Labai labai miela Jūsų šeimyna, net ir su visais gipsais :)

Unknown rašė...

Lemurka, šlapias batutas, kaip nekeista, visai neslidus, jo gi paviršius šiurkštokas, nelygus, o ir vanduo kiaurai, kaip per rėtį- pati išbandžiau:) Ir gipsas ant sauso užsidirbtas:)))

Dama, tai aš, aš! (šaukiu atgal:D)
O gandrai..mmmm..gal pas varles (tikiuosi:D)

Jurga, bučkis:)

Anonimiškas rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.