2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Vienaragis

Drąsus, kilnus ir išmintingas. Kartu išpuikęs ir visą griaunantis. Ir tik švelnios mergaitės rankos gali jį suvaldyti, tik jos tyrumui ir nekaltumui jis paklusta. Ši elegantiška mistinė būtybė, apipinta legendomis ir padavimais, savo pasirodymu pranašaudavo žmonėms kažką svarbaus, gerų laikų atėjimą.

Kartą, labai seniai, žemę apgaubė tamsa. Galbūt žmonės patys to nusipelnė, pasirinko pyktį, liūdesį ir neviltį ir nusisuko vienas nuo kito. Nebenorėjo žiūrėti vienas kitam į akis, sveikintis ir prisiglausti. Gal pavargo? Gal nebesitikėjo šviesos, jautėsi nenusipelnę meilės?

Man tikriausiai rudeniška melancholija:) Žūtbūt reikėjo vienaragio, kuris treptelėtu savo stipria kanopa, krestelėtu juodais, sidabru žėrinčiais karčiais ir pažadėtų šviesų rytojų:) Ir nors nesu nei jauna, nei nekalta mergelė aš jį sutramdžiau! Penkias valandas stengiausi ir jis  pakluso. O dabar užsimerksiu ir tikėsiuos geros naujienos:)





5 komentarai:

Giedraitė rašė...

koks mielasssssssss :))

Unknown rašė...

Sakiau!!!!

Greta Brigita rašė...

Žiauriai gražus ir jaukus :)

Neringa rašė...

Meilė iš pirmo žvilgsnio, tiksliau, iš pakaušio - susileidau vien pamačiusi viršugalvį :) O pažiūrėjusi atidžiau - dar labiau išsilydžiau :)

Kitokie amatai rašė...

Ačiū, Eglute :* - jis nuostabus!!! Lauksiu kada atkeliaus, pakuosiu ir dėsiu į lentyną laukti Kalėdinės kelionės pas ypatingą, švelnių rankų, žėrinčių akių mergaitę :)))
Tikiu, kad jie bus amžinais draugais ir skleis stebuklus aplink save :))))

Aurelija Morta