Viskas elementaru- puikūs organizatoriai, gera kompanija ir graži aplinka garantuoją smagią dieną. O šventė gamtoj, Lietuvoje- lietų. Ir atvažiuoja šventės švęsti ištvermingiausi, kuriems atstumas, šlapios kojos ir iki ausų molynuose išsivolioję vaikai, visiškai nieko tokio :))) Klausėmės Škudžių istorijos, sukiojomės apie suneštinį stalą, pažindinomės, keitėmės kontaktas, glėbesčiavomės su senai nematytais draugais, srėbėm Rimvydo virtą avienos viralą (arba tai debiutanto sėkmė, arba gudri strategija, kad nereiktų kasdien namie apie puodus suktis- virėjas aukščiausios klasės, pirštelius apsilaižyti teliko!), karšėm vilną (turiu naują, degančią svajonę- man mirtinai reikia karšimo mašinos), vėlėm, močiutei Apolonijai akylai prižiūrint maišėm tešlą šakočiui- visi draugiškai jį ir kepėm (TOBULAS!), verpėm su močiute Uršule, gėrėjomės Arūno Kulikausko ir Oksanos Judakovos paroda, mokėmės apdoroti kailius, ragavome pienių vyno, klausėmės Vilniaus neįgaliųjų dienos centro ansamblio ir vietinio, Saldutiškio kolektyvo dainų. Buvo labai smagu! Ir taip bus kitais, dar kitais ir dar dar kitais metais, gal pagaliau prisijungsit?:)))
2 komentarai:
Tikra puota ten jums buvo, o ne sunkus avikirpis :)
Violeta, tikrai puota!
Rašyti komentarą