Laimingų metų, laimingų.......

Vėl vestuvės!  Lietingos, žadančios turtingą gyvenimą, ir vėsios (kas per orai liepos mėnesį!), skatinančios glaustis arčiau  vienas kito:) Rita ir Alvydai, ačiū už pasitikėjimą, puošiant jūsų šventę.Laimės, meilės, jaukumo, aistros ir būrio mažylių!

Ačiū, dukrytės, už pagalbą:) Jūs geriausios!

Vintage

Turiu močiutės skarą. Turbūt, dažnuose namuose tokią rasti galima.... Anų laikų močiutės panašios buvo, šypsenomis, pasakomis, apranga. Laikmetis jas suvienodino, atsiminimai ir nostalgija vaikystei. Močiutės skaros niekas neberyšės. Nebėra kam.... Nebemadinga. Bet jausmus sukelia ne mažiau nei senų, pageltusių nuotraukų vartymas. Klijuoju jos pasakytus žodžius, poelgius, pamokas, lyg mozaiką. Ilgesys... Ir didelis noras padovanoti skarai antrą gyvenimą. Įvėliau į tapukus, prisiuvau sagą (pamenat močiutės sagų dėžutes, saugiai paslėptas mažuose komodos stalčiukuose? Visas pasaulis.) ir paleidžiu. Dalinuosi jaukumu ir šiluma:)

Gildijos stovykla-pleneras

Patapau rašytoja:) Susigulėjus emocijos ir jausmams po kūrybinės Lietuvos veltinio gildijos stovyklos, papasakojau tautai apie tai, kaip labai labai smagu mums ten buvo. Tiesiog kopijuoju įrašą, o į Gildijos www, kviečiu nuotraukų apžiūrėti, parsivežiau jų gerus 4 gygabaitus ir norėdama visų čia neparodysiu:) Dabar veliu. Kaip užsukta. Net po darbo, atarus 11 valandų, paknopstom lekiu prie vėlimo stalo, negaliu rankų nuo vilnos atplėšt, lipte limpa:)

Vasara – pramogų, naujų pažinčių ir įdomių projektų metas. Veltinio gildijos merginos irgi nesnaudžia. Susibėgome į Brigitos jaukią sodybą, pasibūti, padiskutuoti, paplanuoti veiklas ir žinoma pavelti.  Pirmiausiai susipažinom (nedažnai pasitaiko proga susitikti ne virtualioje erdvėje), kaip kokiame anoniminių alkoholikų klube –  labas, aš Aušra, aš Jurga, aš Vita,….. veliu veliu ir veliu:)))
Aptarėm Gildijos viziją, pasitarėm dėl rudeninio labdaros renginio, suplanavom  parodas kuriose norėsim dalyvauti. Sulaukėm svečių iš www.vilnavelimui.lt, išklausinėjom apie jų produkciją, išsakėm savo pageidavimus ir gavom dėžę vilnos testavimui…;) Pasidėjome ją šalia kelių maišų natūralios lietuviškos vilnos, kurią plenerui dosniai padovanojo IĮ “Knioisis” iš Molėtų. Diena pralėkė akimirksniu, kalbos kalbelės,  juokas, žoliavimas pievose, Giedrės surengta pamokėlė, kurios metu mokėmės atskirti audinius, juos degindamos virš žvakučių, vėliau lauže kepta vakarienė ir nuostabi kompanija. Svarbiausias darbas – nuspręsti ką ryt velsime? Beveik vienbalsiai nusprendėm kažką didelio, originalaus, niekur nematyto, natūralaus ir dažyto, čia pat pasiruoštais gamtos dažais, iš pomidorų lapų, alksnio, ąžuolo žievės ir glėbio vasara kvepiančių jonažolių. Tarptautinė vilnos diena švenčiama spalio trečią dieną. Kiekvienais metais ji turi savo temą. 2013 metų tema – vanduo. Nusprendėm velti ežero dugną, su bangų išsupta augmenija, kriauklėmis, akmenukais ir vikriomis žuvytėmis.
Rytas išaušo saulėtas ir šiltas. Nieko nelaukusios užmerkėm didžiulius puodus žievių ir žolių, bei puolėm pešti vilnos. Ant didelio stalo, viena šalia kitos, po mažą lopinėlį, savo išjausto vilnos pasaulio, į kurį įvėlėm ne tik nuotaiką tvyrojusią ore, muziką kuri skambėjo, bet ir vasaros dovanas – kerpes, žolynus, medžio šakeles, akmenis ir t.t…… Viena iš kitos mokėmės, dalinomės paslaptimis ir naujais atradimais. Kalnas vilnos skiaučių, tokių skirtingų ir nepakartojamų, tik augo. Vėlimo nuotaika užkrėtėm ir vaikus. Brigitos Arnas ir Rasos Laurynas noriai prisidėjo prie bendro projekto 
Dažymas, daugeliui buvo naujas dalykas, rinkomės du kandiklius ir eksperimentavome, stebėdamos, kaip skirtingai dažas vilną ir liną pakanda, kaip netikėtai nusidažo siūlai, bei gijomis ir šilko sruogomis išvagoti skautiniai.
Ežero dugnas milžiniškas. Netilpo ant stalo. Teko prastumdžius baldus kloti jį per visą namą. Gabalėlius dėlioti, perdėlioti, lipti į antrą aukštą ir iš balkono patarinėti toms kurios palinkusios ties juo lipdė, klijavo, suko kriaukles, barstė spalvas ir faktūras. Kad gimtų šlepetės, ar lengvas vilnos rūbas, tenka sutrinti nemažai muilo, išlieti nemažai vandens. Kad gimtų ežero dugnas, kone išsėmėm Brigitos kūdrą. Daug darbščių ir įgudusių rankų glostė ir trynė, kai neužteko rankų, nusispyrusios batus (lyg kokiam Provanso regione, gero vynuogių derliaus sulaukusios prancūzaitės, kojomis suminančios nuostabius vynus), lakstėme, trypėme, šokome vandens ir putų šokį, skambant nuoširdžiam juokui ir muzikai. Tiek gerų jausmų, emocijų ir šėlsmo į jį suvelta! Suvyniojusios, pagaliais jį trankėme (kad būtų tvirtas ir ilgaamžis), mėtėme (kad vilna su vilna geležimi sukibtų), supome, liejome vandeniu ir vėl trynėme muilu. Lyg undinės  tvenkinyje skalavome, kedenome ir saulėje džiovinome.
Šiandiena mūsų išbraidytu ir išveltu ežeru, puošiasi parduotuvė – “Vilnos namai” (Universiteto g.10/Daukanto a. 2, Vilnius). Mielai kviečiame pasidžiaugti  juo. Tikimės užkerėti vėlimu arba sugundyti veliančias prisijungti prie šaunios kompanijos ir įstoti į Lietuvos veltinio amatininkų gildiją 

Liūto sutramdymas

Atostogos! Trumpos (tik dvi savaites tegavau), bet labai aktyvios, smagios, pilnos įspūdžių, savęs nugalėjimų, naujų darbų ir naujų draugų:) Pirmą trečdalį poilsio bėgom  su Rimgaile- atradom naują kelią sodyba- namai, ir kasdien nepaisydamos karščio, vakarinių gylių puolimo,  risnojom savo 8 kilometrus (Visą savaitę. Kasdien! Mes nerealios:)  ), kitą trečdalį stačia galva įpuoliau į didelės šventės dekoravimus, Zarasuose buvo pačios šauniausios Joninės visoje Lietuvoje (garbės žodis) ir su labai šaunia komanda pyniau vainikus, girliandas, bei rišau puokštes jai papuošti:) Trečia dalis atostogų bus skirtos vilnai, ryt išvažiuoju į veltinio amatininkų gildijos stovyklą ir jau žinau, kad bus nerealu:) Mirkstu ežere, važiuoju dviračiu, skaitau, ilgai miegu, susitinku su draugais, skaniai valgau- tobulai tobulas laikas:) Ir dar, dideliam vaikų džiaugsmui,  kraustausi iš proto- rado mažiai sodyboje seną papūgos narvelį, tuoj po Einoro gimtadienio , ir užsidegė papūgą auginti. Gavau atsakingą darbą ją išrinkti ir nupirkti, bet netyčia susipainiojau, grįžau namo su Liūtu:D Nelaibai man paukštukai patinka, daug mažiau nei Pilkiui, kuris prieš tai augintą palydėjo į paukštukų rojų:(  Pasitariau telefonu su Einoru ir pakeitėm papūgėlę (ne, ne į gyvatę, kaip Martynas norėjo) į 418 gramų, narsų, pūkuotą ir visiškai nebaikštų galiūną.  Kol Rimvydas jam pastatys naują didelį namą, atitvėrėm mažųjų berniukų kambario kampą, nes labai jau keistai jis papūgos narve atrodo :D

STOP uodams

Mes išgelbėti!!! Mūsų vasaros vakarai, naktys, diskusijos prie laužo, vėlūs arbatgėriai daržinėje, ramybės valandėlės hamake skaičiuojant žvaigždes, gyvenimo prasmės apmąstymas būdelėje su širdute, nakvynė palapinėje, indų plovimas  lauke, blausiai apšviestas menkos spingsulės, netgi daržo ravėjimas neapdairiai nusitęsęs iki vėlumos. Jie mūsų nebepuola, nebezyzia, nebekanda ir aplamai nebelenda į akis. Turim ginklą! Beprotiškai fantastiškas purškalas nuo uodų, skirtas purkšti gryname ore, sode, darže, atvirose ar pusiau atvirose verandose. Užpurškiau magišką ratą aplink laužą ir niekaip neįkalbėjau Slieko apsirengti. Užpurškiau lauko prausykloje ir ramiai atlikome vakarinės grožio procedūras. Keli purkštelėjimai lauko tualete ir vualia, nebereikia svarbių reikalų atlikinėti turbo greičiu, intensyviai mosuojant rankomis:))) Skelbiu  VAPE savo metų atradimu (pernykštis buvo ausų kamštukai, išgelbėję mano saldų miegą po naktinės pamainos:) )! Sakyčiau tobula dovana gyvenantiems gamtoje.  Rekomenduoju:)

Pirkau "Norfoje" (atsiprašau, Zarasuose nusipirkau visus 3 buvusius lentynoje), kaina 21 litas.

Vyriškas reikalas

Yra žaislai vaikams ir yra žaislai suaugusiems. Skirtingi žaidėjai, skirtingas ir žaislų gimimas- mažiams veliant, mintyse vis koks vaikiškas ketureilis sukasi, murmu smagią dainelę į temą, šalia, dažniausiai, trinasi Martynas, šnekina tą dar minkštą ir beformį vilnos gniutulą, tampo jį už ausų ir uodegos, žodžiu visiškai nevaldomos vaikiškos linksmybės prie vėlimo stalo:) Kas kita žaislai suaugusiems. Rimtas reikalas. Jokių murmelių, jokių juokelių. Drakonas Vyrui (....galėtum ir tėčiui tokį nuvelti....) Gimęs atšiauriomis sąlygomis, vėlų grėsmingą vakarą, nudažiusį dangų raudonomis sutemomis, grūdintas ugnimi, trintas aštriuose laužo  dūmuose, skalautas lediniame šulinio vandenyje, džiovintas vėjo....

Vienuolika

Jis ypatingas:) Visad, kaip saulytė (trumpam sugriaudėja ir vėl šviečia), stebėtinai gerai prisitaiko prie situacijos- ir taip gerai, ir anaip tinka. Visur mato rožinę pusę, pykčio nelaiko visiškai,jokio smėliuko,  net po didžiausios audros tereikia akimirkos, kad vėl šypsotųsi:). Dievo dovana toks pozityvumas, Dievo dovana mums auginti tokį vaiką:) Einorui šiandien vienuolika!