Pusryčių receptas

Reikės:

Termoso kavos,

Dviejų puodelių,

Smagurkų, iš pakeliui esančios parduotuvės,

Per anksti prabudusio Martyno,

Minos, kuri veržiasi pasivaikščioti.

Dramblio kaulo diena

Seniai seniai, gūdžiais 1997 metais, man, 19 metų pacankei, pasiūlė barmenes darbą mažame miestelyje, netoli namų. Spygaudama iš džiaugsmo (pirmas darbas!!!), važiavau Vilniun pirkti naujų gražių batų (turint 43 dydžio koją, rasti naujus gražius batus, visada didelė šventė). Popiet, jau su nauju pirkiniu, lekiu namo-susitranzuoju (koks kitoks begali būti važiavimo būdas, kai tau 19:)) vyriškį, kuris, likus vos 16 kilometrų iki namų, sustoja paimti vaikinuko, taip pat stabdančio mašinas:) Aš bandau šnekinti tą vaikiną, jis kelis žodelius mestelėjęs, nesileidžia į kalbas.... Po keleto dienelių, jau naujame darbe, pamatau tą patį bendrakeleivį, jau bendraujantį ir merkiantį man akį:))) Pradėjome draugauti, jis bene kasdien, po treniruotės, ateidavo pas mane kapucino išgerti:) Vieną vakarą, palydėjo jis mane namo į nuomuojamą kambarėlį ir grįžęs prie baro neberado palikto dviračio.... Iki namų 4 kilometrai, juokas jaunam bernui, bet kažkaip, abu pamanėm, kad gal, lai jis pasilieka pas mane, o jau ryte ieškos, kas nukniaukė jo ratus:) Pasiliko ir kitą naktį:))) Dar kitą...Ir dar... Po keleto dienų oi, ne, tik ne šiandien, pagaliau ištirpusi nuo gražių žodžių ir bučinių atidaviau jam savo rūtų vainikėlį:) Tiksliau mainai įvyko, aš jam tą vainikėlį, o jis man Augustą po širdele:D Taip, taip, užteko vienos nakties, kai aš tapau ne tik moterimis, bet ir mama. Jauni, drąsūs buvome- vaikas bus, vadinasi ženytis reikia:))) Nuo pirmo susitikimo, iki pareiškimų nunešimo vos pusantro mėnesio tepraėjo.... Vakar atšventėme savo 14-liktąsias, dramblio kaulo, vestuvių metines:) Kiekvieną diena geresnė už kitą, kiekvienais metais meilės, supratimo ir draugystės vis daugiau:) Ir vaikų kasmet daugiau:D
Taip jau sutapo, kad praleidome savo dramblio kaulo dieną atskirai- lydėjau Rimgailės klasę į ekskursiją, į Vilnių. Vaikščiojome su gide po senamiestį, stabtelėdami prie bažnyčių, ir išgirdome begalę legendų, Planetariume skaičiavome žvaigždes ir, kaip be to, bastėmės Akropolyje (populiariausia provincijos vaikų lankytina vieta:))). Grįžusi Rimvydą radau piktą- diena praėjo bais nesėkmingai, tiesiog daug bjaurių dalykų susiplakė į vieną vietą... Įteikiau metinių dovanas ir jau sukausi aplink lovą (galvą kažkiek skaudėjo), kai atėjo Augustas ir pakvietė pas močiutę. Mama su išsukta koja šią savaitę nevaikšto, tai negalėjo ateiti pasveikinti, susiruošėm ir nunešėm kalną pas Machomedą:))) Ateiname, visi vaikai išsirikiavę, kalbą gražią pasakė, išbučiavo, dovanas įteikė ir nuvedę mudu į svetainę, uždarė duris:) Ant stalo raudona aksominė staltiesė, puošta baltu šilku ir širdele sustatytomis žvakutėmis.... Garuoja kepsniukas su garnyru.... Šokoladinis/persikinis pieno kokteilis, šokoladas ir vaisių salotos.... Ant sienos koliažas su mūsų vestuvinėmis nuotraukomis (siaubas, kaip juokingai ten abu atrodom:))).... Kortelės su daug "tėvelio klausimai mamytei" ir "mamytės klausimai tėveliui" kurie nuvedė prisiminimų takais ir privertė dar kartą žvilgterti į vienas kito mėgstamiausius patiekalus, spalvas ir prisiminti už ką vienas kitą mylim.... Ir viską padarė patys, be niekieno pagalbos!!! Vakaras buvo nuostabus, pačios nuoširdžiausios ir šilčiausios mūsų vestuvių metinės:))) Paburkavę dviese susikvietėm vaikus ir mamą, bei labai labai jaukiai pavakarojom:)
Mūsų vaikai nuostabūs!!! Žinau, kad ne dabar, tai vėliau skaitysite šį įrašą, tai sakau dar kartą- ačiū jums, vaikučiai, už tai, kad tokie esate, už tai, kad esate ir už tai, kad esate mūsų:******

Gyvenimas Indijoje

Čia Rūtos išmintis, kad pagal bardako ir žmonių kiekį mes Indijoje gyvenam:))) Nekalbu apie svajonę išsiplauti grindis (pati savimi netikiu, kad turiu labai labai stiprų norą tai padaryt), bet bent jau naktį nušlepsėti nuo lovos iki vonios ne su darbiniais batais, o basomis tai jau būtų malonumo viršūnė.... Visur daiktų /rūbų maišai, įrankiai, statybinės medžiagos ir, kad nepasirodytu per mažai- besišeriančios Minos plaukai, bei migruojantys Marčiaus žaisliukai niekaip nenukeliaujantys iki jiems skirtos dėžės:) Tiesa, dauguma jų jau rado naujus namus-gražiausius  Rimgailės mergaitiškus atidėjom Gustei ir Luknytei, visus kitus, kurie mano nuomone (o, ką, ne specialistė!) netinkami žaisti karalaitėms ir princesėms, sudėjom dėžėn ir pasidalinom su mikrarajono vaikais-ištampė per gerą pusdienį, o  minkštus išplovėm ir atidavėm mažyliams::)

Bet betvarkės nuo to nebais sumažėjo. Štai taip šiai dienai, atrodo mano svetainė (gal kas norite pasisvečiuoti:D)

Virtuvė-tiesiog verandoje, ant atjungtos indaplovės, uždėtas stalviršis ir pastatoma viryklė, ruošimui turiu prabangius 50 centimetrus laisvo ploto, prie valgomojo stalo telpame trise, kiti valgo ten kur randa vietos- prie kompo, ant kėdės vidurį kambario ar stačiomis kur koridoriuje:) Indus plauname vonioje, kirbik bus mano nugarai jei dar mėnesiuką teks ten susirietus ją kankinti....Deimantės klausė mokykloje, kaip ten pas mus, ar geros sąlygos, sakau, gal nuotraukų nusinešk, parodysi kokiuose prabangiuose rūmuose gyveni:D Vaikai pamokas ruošia, persirenginėja ir miega vis dar pas močiutę, kai tik mansardoje sumesim naujas lages, šiltinimus, grindis ir sudėsim langus kraustysimės visi ten, tada gyvensime danguje, o Indija liks apačioje:)
O, kad įrodyti, kad mes ne tik statybose plušam, bet ir pramogaujam (vaikai mane sukandžios, kad Tai pramoga vadinu, bet išties, po šeštadienio Rimvydas sakė,  pagaliau pailsėjau:D) Šį savaitgalį nukasėme bulves pas senelius, derlius šiemet visai neblogas.

Neblogas derlius ir sodyboje-burokais užsiverčiau, pomidorų labai daug (tiesa juos nurinkome dar žalius, kol rūkai nepakando, tai tvarkingai dėžėse sunoko), keli nelabai dideli, vasaros karščio pritrūkę arbūzai, cukinijų, aguročių, agurkų stiklainiukuose jau pilnas rūsys, žodžiu mulčiavimas ir pradedančiojo sėkmė daro stebuklus:)

Stebuklus daro ir gamta.....  Svarbu pamatyti, o kai kada ir spėti juos įamžinti:) Ir viskas čia pat. Kasdien. Ir viskas mano....

Stogas- prieš ir po

Jau turime!!! Atrodė, kiek čia tetruks-seną dangą žemyn, naują aukštyn, bet aš net iš apačios stebėdama, kaip Rimvydas ant stogo dienas leidžia, pavargau.... Be niekieno pagalbos užvilko beveik 2 tonas šiferiuko ir nuėjo kelis šimtus kilometrų aukštyn/žemyn laipiodamas (o ką daryt, jei žmoną klišom akim išsirinko-klausia, kaip, ar lygiai eina, aš pažiūriu-lygiai. O kai nepatekėjęs nulipa, mato, kad keli milimetrai šonan:))) Todėl ir neturi žmogus problemų su tobulom kūno linijom:D

Ši savaitė lagių (nors lietuviškas pavadinimas-gulekšniai, man labiau patinka) tvirtinimo.Pagaliau ir manęs reikės daugiau nei sukimuisi aplink puodus:) Tupėsim abu romantiškai mansardoje gulekšniais užsiėmę....

Paskutines dienas bėgte

Bėgte į rudenį:) Verčiamės per galvą, Rimvydas statybose (berniukai, tai abu, tai pakaitomis jam padeda), o aš virtuvėje-daržo gėrybes velku virtuvėn, kišu į stiklainius ir kraunu į rūsį:) Nemokamam mokslui jau išleidom reikiamą milijoną- visi aprūpinti ir sukus apsukus mokyklines priemones išsitraukia, pasidžiaugia ir vėl sudeda į dėžes (o, kad tas entuziazmas  ir per mokslo metus neišblėstu!) Gyvename, tiesa pasakius chaose- sodyboje jau lyg ir viskas paruošta išvažiavimui, o namie dar niekas nelaukia, stogas jau naujas (tiesa, dar plikas, tik plėvele dengtas, dangą tikimės iki kitos savaitės galo sumesti, tada ir fotoreportažą parengsiu:))), bet dar tūkstantis ir vienas darbas laukia-pakeisti lubas, sienas ir grindis pirmame aukšte ir viską nuo nulio įrengti mansardoje.... Močiutės laukia didelis džiaugsmas (atleisk man, mama) dviem- trim savaitėm pilni namai namų griovėjų. Vaikai džiaugiasi, nuo jos namų iki mokyklos tik per gatvę pereiti, o man baisu, ar tik nereikės po tokių svečių ir pas mamą remontų daryt:D
O pati geriausia ir didžiausia šios vasaros naujiena, kad Deimantė jau visa mūsų ir jai nebereiks grįžti į vaikų namus!!! Šiek tiek (labai) supykau ant mūsų vaikų teisių darbuotojų, kad taip abejingai į šitą reikalą pažiūrėjo (kiek jai čia beliko iki 18, tik pusmetis, sulauks pilnametystės ir galės kur nori eit gyventi), va juos pusmečiui išvežti ten kur blogai jaučiasi, kaži ar taip pat "tik pusmetis" pasirodytu....  Sublefavom ir radom išeitį, gavom leidimą ne tik per išeigines ir šventes pas mus būti, kaip iki šiol, bet ir kiekvieną dieną:)))  Žodžiu esu jau penkių vaikų mama!!! Tikiu, kad netruksime ir Einoriuką iš ten iškrapštyti (bet tam reikia parodyt kambarį kuriame jis gyvens) ir turėsim gerą progą patikrinti kiek tikrų draugų turime-kas norės mus į svečius kviestis su 6 vaikais:DDD
Štai taip ir lekiame link rudens, visi kartu, kupini gražių lūkesčių dėl didesnės šeimos, gražesnių ir erdvesnių namų, tik retsykiais sustodami nusiskinti jurgino žiedo, įkvėpti lietaus gaivos, ar suskaičiuoti prieš miegą žvaigždžių.....

P.S. Ar matėte tuo voratinklius, kurie tekant saulei žvilga pasipuošę tūkstančiu rasos lašelių? Kartais verta atsikelti anksti anksti ir pabraidyti pievomis- kojas gelia, bet apima toks saldus ir kartu graudus jausmas, kiek progų praleidau tuo pasigėrėti.....

Dovana krikšto mamytei

Lauktuvės belgams

Yra daug gerų žmonių. Daug jų gyvena Belgijoje- šeimos, mylinčios ne tik viena kitą, bet ir mūsų, Lietuvos, vaikų namų vaikučius:) Kiekvienais metais, jie pasikviečia mūsų vaikus į svečius ir padovanoja jiems nuostabias atostogas. Deimantė pas Luką ir Moniką važiavo jau ne pirmą kartą, jie jau draugauja, susirašinėja el.paštu, susiskambina. Kokios lauktuvės gali būti geresnės pagyvenusiai porai, nei šilti, jaukūs, rankomis velti tapukai?:) Deimutė sakė, kad jie tiko ir labai patiko, iš karto prilipo prie kojų:))) O aš gavau daug belgiško šokolado (mmmm...) ir išgirdau daug kelionės įspūdžių:)