2011 m. sausio 14 d., penktadienis

Sunkūs rytai

Mes pelėdos. Visi. Ir visi vaikai nuo mažens gyvena naktibaldų gyvenimą. Garbės žodis, bandžiau anksti žadinti ir anksti guldyti, bet viskas baigdavosi ašaromis pradedant ir baigiant dieną. Bet nori nenori žadintuvas ryte suskamba-dičkius iš  lovų ištraukia tėtis (mano balsas gal migdantis jiems atrodo, nes "kelkitės" turiu kartoti 56 kartus, tuo tarpu Rimvydui užtenka tai pasakyti tik kartą), o jau mažis mano darbelis. Rimvydas žadėjo man kada nors išdrožti medalį už tuos rytus, nes kasdien pas mus atvažiuoja Cirkas! Galėčiau net miegodama išvardinti 101 būdą, kaip iš niekaip neprabundančio surūgėlio žmogų padaryt :) Šiandien (šiąnakt) papasakosiu tik vieną, kuris beje ir privertė Aureliją mane priversti rašyti dienoraštį (dabar galvoju galėjo pasiūlyti užpatentuoti, būtų paprasčiau:D) Ji mano, kad tai reikia papasakoti viešai, gal kas pasinaudos. Man ne gaila, gal šiek tiek keistai apie tai rašyti (įsivaizduoju Martuką kokių 16 metų ir žinantį apie tai, kokį ilgą liežuvį jo mama turi :))
Taigi rytas prasideda nuo kietai miegančio vaiko glostymo, mylavimo ir bučiavimo. Jam tai žinoma ne motais, nors retsykiais sukaupęs paskutines jėgas sumurma "patrauk rankas nuo manęs, miegu gi" Lūžio taškas -pasysinimas, jei jau tai padaro (o čia svarbiausia kovos dalis, kriokia nesisiosiu, noriu miegot ir taškas) tai galima "labas rytas" sakyt. Taigi.... auginam daržoves klozete, dainuoju stebuklingą murmelę "aukite morkytės didelės ir mažos" ir šiaip ne taip padarom reikaliuką. Svarbiausia po minutės gryžtame į tualetą ir ten vualia, ant klozeto morka guli! Kitą dieną svogūnas! Nuotaika nereali, spygaudamas iš laimės ir nuostabos bėga tos daržovės tėtukui ir broliams, sesei rodyt :D Visi nustebę, suokalbiškai mirkčioja ir rezultatas pasiektas-rytas be barniu, geros nuotaikos dozė visai dienai:) Marčiui gal dar keturių nebuvo kai šitaip mičiūrinavo. "Mamyte, tau pasisekė, galėsi daržovių nebepirkt" :D
Man šakės, ar ne, kad apie jo sysiojimus viešai parašiau :D

3 komentarai:

kitokia Aurelija rašė...

Be galo džiaugiuosi, kad pagaliau "įveikiau" tave, ir nuo šiol bus galima "aplankyti" jūsų šeimyną virtualiai, paskaityti kuo gyvenat, ką verdat, kokių pramogų sodyboje prasimanot ir mokysiuosi kaip gudriai auklėti vaikus :)))
Sėkmės ir krūvos skaitytojų, Eglute!!! Bučiuoju :*
Jei kas čia užklydote, būtinai pasidairykite ilgiau, tikrai rasite ką nors įdomaus :)))

kitokia Aurelija rašė...

Beje, jums pasisekė, kad esat visi pelėdos :)))
Jei miegat tai visi, jei dirbat irgi :)))
Mes su maniškiu kai įsivažiuojam į savus ritmus (jis vyturio, aš pelėdos), tai namuose darbas vyksta ištisą parą, o susitinkam... beveik tada nesusitinkam :DDD

Unknown rašė...

Ačiū Aurelija už prievartą:)))
Dėl miego tai rungtiniaujam-kas ilgiau:) Pamenu kai pirmus vaikus auginom su draugėm kartu, tai jos keikdavo mane -iki 12 dienos pas mane užtrauktos užuolaidos, nei į svečius užeisi, nei pasivaikščiot pakviesi :D