2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Darbas žmogų puošia arba tikrų kaimiečių gyvenimas

Pavasario atostogos ir aš vėl 6 vaikų mama:) Atvažiavo ant švenčių Deimantė su Einoriuku (Klaido sesė ir broliukas-didžioji Martyno meilė). Pavasaris susuko galvas ir emigravom keliom dienom, ir vienai ledinei nakčiai, sodybon. Kai tokia didelė talka, daržai stojo vieton lyg burtų lazdele pamojus, sunkiausius darbus žinoma stipriausi vyrai nudirbo:) Va kodėl senovėje daug vaikų žmonės augindavo, kad nieko veikt nereiktu:)))




Jie ir žirnius ir burokus žemėn sukišo, salotas, ridikėlius pasėjom, špinatus, žemuoges, morkas.... Jaučiu daug ką ir atsodint reikės po pirmųjų šalnų, bet buvau bejėgė juos sustabdyt, teko sėklų maišą slėpti:))) O kas beliko, jie du, o aš viena.... Didesni jau mane stabdyt turėjo, bet vis vien, šaunuoliai-padėjo daržą sukasti, jau pusę jo įveikėme:) Jėga tiek rankų, gali nieko nedaryti, tik fotoparatą į rankas ir pyškink nuotrauką po nuotraukos atsiminimui:))) Tiesa daug jų nepraėjo griežtos cenzūros:D


Deimutė intensyviai egzaminui ruošėsi, visą dieną su knygą, o man malonumas neapsakomas klausytis jos pasakojimų apie antrą pasaulinį karą, daug ko ir nebepamenu, mokyklą juk, prieš šimtmetį baigiau, o ir mokė mus kitaip...


Didžiausiais saldėsis sodyboje batutas, manau jį nupirkus ir išsijungė tas smegenis gręžiantis garsas nėra ką čia veikti... norim namoooo.... O gal tiesiog pamatė, kiek visko įdomaus galima ne prie kompiuterio nuveikti, va vis žvejoti vaikinai lekia, tiesa, laimikio nėra nei man, nei katinui, bet atrakcija kokia-sėda Klaidas su Augustu ant dviračių, abu mazgius-Marčių ir Einorą pasisodina ir mina su meškerėm laimės ieškoti. Paskutinė kelionė, tiesa, gal dramatiškai baigėsi, Klaido dviratis galiniu ratu atsikratė, na, aukų nėra, tik tepaluotos nuo taisymo rankos ir mirtinai pavargusios Martyno kojytės, beveik du kilometrus teko pėstute kulniuot....



Gera sodyboje, be galo...Laukiu nesulaukiu(matau, kad ir- laukiam nesulaukiam) kada baigsis mokslo metai ir galėsime visiems trims mėnesiams kraustytis ilsėtis nuo civilizacijos.... Kol kas smagu tik dieną, nes naktį nuolatos teko pečiuką kūrenti (prisipažįstu-kalta, nereikėjo lubų troboj nulupti. Užsispyriau, kaip oška, kad erdvės daugiau reikia ir liko trobelė tik vasarai gyvent tinkama). Pečiukui nuo tokio šefavimo net dažai nusiraitė pernakt, o šilumos nė kvapo (meluoju, kvapas buvo, tų dažų velniop einančių:D)




Bet, tiek tos ir bėdos, abu mažius vienon lovon sukišau, dviem kaldrom apklojau, tai kaip lūžo perdien nusilakstę, tai ant tų pačių šonų ir radau ryte-nė nepajudėjo:) Ir pirmi žodžiai akis pramerkus-galima ant batuto?:DDD

Visą fotosesiją ant jo radau fotoaparate;)








Ir net laimėtoją išrinkau-gal kokiam konkursui nusiųst:D


Tiesa Kešą irgi jau kaimiečiu padarėm, Miksė valkiojosi kažkur lauke, tai tik jį vežėmės, oi stresavo nabagas!
Ir tik antrą dieną jau iš trobos laukan pats išėjo, tiesa pasišiaušęs ir šnypšdamas ant visų nematomų priešų;)



Kvailutis, nesuvokia, koks malonumas laukais lakstyti, o ne lauką tik pro langą stebėti, bei mane iš proto vesti šikčiojant visur, tik ne savo dėžutėj. Su Mina vis dar nedraugauja, o kadangi aš, ragana, to šuns niekaip neatsikratau, tai randu kasdien siurprizą-bulvių kibirą užbombarduotą, balą po kriaukle.... Nusipirkau net purkštuką gėlėms, kad vandens srove paauklėt galėčiau, bet pagauk tu jį, kad gudrus:( Niekšelis. Pripras prie lauko, galės lakstyti paskui drugelius ir kamanes, mažiau laiko zbitkom turės.
Mina tai karaliauja sodyboje... Kur jau gali būt geriau-kaimynų bulvių laukai vis dar plaukia, tai  prūdai didžiausi panosėj, prie ežero kelis kartus per dieną lekia, pagaliai, kamuoliai, LAISVĖĖĖĖĖ.......


Ir jau išmokiau nebeloti ant visų keliu einančių, nesiliausiu kartoti-tobula šunytė, pakanka kelis kartus pasakyti, kas negalima ko daryt ir suvokia-į daržus neina, takeliais nebent atsargiai, niekur nelekia, nors tvoros nėra, auksas, ne gyvūnas:)

1 komentaras:

Arturas rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.