Gyvenimas be foto

O foto nebus, todėl, kad fotoaparatas bastosi kartu su mano mama, kažkur Slovakijoje, ir grįž tik savaitgalį. O savaitgalį nežinau ar turėsiu internetą..... Nes vis dar esame paieškose, kuris tinklas galėtu pavaduoti "Zebrą" tada, kai gyvename sodyboje. Šiandien rašau iš "Bitės", pasiskolinau modemą iš Dalios (tam ryte teko sukarti dviračiu 25 kilometrus-norėjau atsivežti modemą, kol Rimvydas dar miegą, kad prieš darbą jį instaliuotu. Nuostabi mankštelė! Ir jei nebūčiau, vaikų privesta iškepusi kalno juodos duonos su česnaku ir pusės kalno bekepant suvalgius, tai labai savimi didžiuočiausi:)) Tiesa, Rimvydą radau jau ne be lovoje, jis man tik išvažiavus kėlėsi ir susuko pusė tvoros. Prieš kelias dienas netoliese gyvenanti kaimynė su kurią vis pasilabinam ir mandagiai pasiteiraujam, kaip kuriai sekas (čia, suprask, nesibičiuliaujam mes) susitikus mane pradėjo pasakoti, kad jos brangiajam susisuko kiaušiniai.Jai tarškant, tarp eilučių bandžiau suprasti kokio velnio ji man apie tai pasakoja... Na, gal tiesiog žmogus, pasiguost, ar, galu gale pasidžiaugt norėjo (taip tau ir reikia, niekšeli), bet, prisipažįstu, mažiausiai noriu žinoti apie kaimynų kiaušinių būklę. O šalia jos gyvenanti garbaus amžiaus moterytė praeitą vasarą laižė Rimgailei ausį. Nors esu tikra, kad mano gražuolytei, taip tik pasirodė, kad paprasčiausiai amžius ir kalbėjimo maniera moteriškei sutrukdė subtiliai ir tvarkingai pasakyti mažajai kaimynei, kad ji labai žavi (susistabdė gatvėje, pasikvietė ir sušnibždėjo į ausį-motyvai neaiškus jau du metus), nes kalbėdama ji labai seilėmis taškosi ir liežuviu kabalduoja, bet, Rimgailė įsitikinusi, kad ausį ji jai vis dėl to laižė:DDD Taigi,supraskite, tvora mums tikrai reikalinga:D

......:DDD Ką tik, man rašant, atbėgo Marčius, mama, pasakyk ką ten tokį seniai seniai valgiau panašų į tą akmenį kur prie gėlių?! Na, tokį su mėsa... Nuėjusi ilgai tyrinėjau akmenį mastydama, kuo gi aš tą Vaiką maitinu. Išgelbėjo Einoras-čebureką gal?:D Dievaži, pravartu retsykiais būtų to Vaiko galvon įlyst, nes kuo labiau jis auga, tuo sudėtingesni klausymai iškyla:D Mama, pasakyk, kaip vadinasi tas miestas kurį pravažiavom, kai važiavom ten, kur man patinka? Ar- pasakyk, ką aš naktį sapnavau, tada, kai jau susapnavau apie dinozaurus? Vienintelė viltis išnešti sveiką kailį tokiose situacijose, tai pataikyti tiesiai į dešimtuką spėjant (gryn, kaip mano močiutė amžinatilsi- paduok tą, ten kur vakar aš padėjau, nes aną patraukus, tas toje vietoj geriau atrodys) Tie klausimai žymiai sudėtingesnis reikalas, nei taisyklės, kurių pas mus apstu. Čia man, mano frazė "todėl, kad tokios taisyklės"
( į klausimus, kodėl reikia užsisegti saugos diržus, pasakyti visiems prieš miegą labanakt, ar valytis dantukus) atsirūgsta-mama, nespausk manęs, taip stipriai (čia užplūdus dideliai meilei ryte), yra taisyklė, kad mamos negali vaikų spausti. Mama, kai pakviečiu ateiti reikia iš karto ateiti, yra taisyklė, kad kai vaikas kviečia, mama turi atbėgti metusi visus darbus. Kita vertus, taisyklės mums padeda, nes yra taisyklė, kad vaikai iki dešimties metų vieni, be suaugusių eiti maudytis negali ir ginčykis iki pamėlynavimo, kad gerai plauki-negali ir taškas.
Labai tikiuosi rasti interneto tiekėją kuris mums tiktu šiame užkampyje. Omnitelis net neįsijungia, Tele2 ir Bitė ilgai palaukus veikia, skiriasi, tik tuo, kad Bitė radijo netraukia, tai vis dėl to turbūt rinksimės Tele2. Nenoriu likti be ryšio visai vasarai, jūs juk manęs pasiilgstat ar ne:) O ir man rašymo trūksta, juk tiek visko gražaus ir skanaus nutinka, juolab, dabar, kai gyvename jau aštuoniese. Vos baigėsi mokslo metai atvažiavo Deimantė su Einoru (Klaido broliukas ir sesė). Marčius baigė ausis išzyzti paskutinėm savaitėm, kada pagaliau atvažiuos jo geriausiais pasaulyje Draugas, dievina jis Einoriuką, gražu žiūrėti, kaip iš lepūnėlio kuris negali vandens įsipilti, kad ir kaip ištroškęs būtų, ar nusinešti savo lėkštės po valgo, virsta savarankišku, Einorui arbatos gaminančiu vyru:))) Einorui vos atvažiavus pradėjom jo gimtadienio šventimo maratoną-pirmiausią, tikrąją gimimo dieną dovanos, tada, po kelių dienų, papjovus uošviams kiauliuką- šašlykas, o, štai sulauksime močiutės iš kelionės ir tortą tada valgysim (+ vėl dovanos, žinoma) Ilgas ir storas devintas gimtadienis:)))
Klaidas su Augustu kasdien su tėčiu važiuoja pas senelius ir malkas žiemai ruošia, šitas darbas apmokamas, tai laukia nesulaukia pirmos algos. Matau juos, tik vėlai vakare, todėl karaliauju viena su mergaitėmis r mažaisiais kavalieriais. Rimgailė su Deimante šiandien žemuogiauja, vakar lakstė dviračiais po apylinkes ir rado didžiulę raudoną pievą.... Negalėdamos uogų palikti, beldėsi į netoliese esančią sodybą, maišiuko bent jau tikėdamosi, bet šeimininkų nerado, tik veršio dydžio palaidą šunį, kuris jas nekvėpuojančias ir einančias atbulom nulydėjo už vartų (Brrr... kuo galėjo baigtis...) Bet, tai jų nesustabdė, papusryčiavusios ir kibiriukais apsiginklavusios numynė to žemuogyno siaubti .....Ooooo.... ką tik grižo:)))) Grobis- pusantro kilogramo!!! O jau kvepia...... Trina ir užpylusios pienu smaližiaus:))) Galim lažintis, kad Einoras su Marčium užuos skanėstą ir po kelių minučių prisistatys su šaukštais:)))
Labai gerą vasarot čia... Dabar, kai šiek tiek atvėso neiname maudytis, bet praeitą savaitę kasdien lėkėm prie ežero. Jis netoliese, vos 20 minučių kelio pesčiomis, ar viens-du-trys su dviračiu, Mina, jau mintinai kelią žino, nespėjam nueiti, o ji jau mirksta vandenyje:) Išmoko ir plaukti tvarkingai šalia, nes pradžioje per daug arti priplaukus vis nagais pažymėdavo išrinktuosius, ar mažius vis iš vandens gelbėdavo vos jiems sužvygavus (o žvygauja, jie, maudydamiesi, nuolat) - atsikratėme keliais  senais plaukimo ratais ir čiužiniu, buvo proga atnaujinti plaukimo arsenalą. Dabar gi, priplaukia milimetru ir sukasi šonan:) Bet, kaip ilgai plaukioja! Mūsų geriausia Draugė:) Miega ji su vaikais troboje (tik Martuką vis dar prišnekinau su manm ir Rimvydu tvartuke nakvoti, labai jau dažnai jis nusikapsto, tai sisiot nori, reikia palydėt, lai šiemet, paskutinius metus, dar pabūna mano mažyliu (paskui kitą pasigimdysiu:D)) Niekur toliau kiemo nebėga, katinų nevaiko (jų dabar net tris turime-vasarot atvažiavo Deimantės Kisė, Miksės dukrytė, Pilkio sesė), net savo reikalus atlieka ne kieme, o pievose, aukštoje žolėje (neįsivaizduoju, kaip mažą šuniuką reiktu to išmokyti), nuolat būna šalia, laksto su vaikais (jie ją baigia nutrint ir nubučiuot), sakau, mūsų geriausia Draugė:))) Labai miela, kad paskambino apie ją pasiteirauti buvusi laikina globėja, neįmanoma Minutės pamiršti:)))

...Baigiu jau... Reikia įslysti į internetą sužinoti kokiomis proporcijomis pilti cukrų trinant žemuoges, tada dar išplauti kalną indų (nepatikiu šio malonumo niekam, kai veiksmas vyksta bliūduose, man paranojiškai vaidenasi vaikų neišskalautas indų ploviklis:))) ir tepukus baigsiu velti (vakar "užkepiau" ir nebaigiau).  Čia gyvenant laikas turi visai kitą prasmę, o ir nuolatinis trepsenimas, kažko veikimas visai kitoks....  Nes rodos ir darbeliai tirpsta, rodos sukiesi sukiesi (vien valgio paruošimas 8 žmonėms, kai šulinys kitoje sodybos pusėje, indų plovykla dar kitoje, stalas už kurios sėdam, trečioje-suvaikštau gerą kilometrą kol pietūs garuoja), o vis vien atostogų ir nieko neveikimo įspūdis.... Rojus čia:)