Labai sunkiai vėliau tapukus mažam leliui, mano Auklėtojos anūkytei. Tiesiog, tai nuotaika ne ta, tai vis kokie svarbesni reikalai koją pakiša, tai vilna prie rankų netinka, spalvos negražios.... O be meilės juk negali to daryt! Mūzą geras dvi savaites kviečiau, kol radau valandikę delne skęstančioms nykštuko kurpaitėm nuvelt...
O kai paskambinau Auklėtojai, atsiprašinėdama už vilkimą, pasakyt, kad jau turiu ir galiu atbėgti ir atnešt išgirdau, kad ji peršalusi ir porą dienų lankytojų nelaukia... Tada paklausiau, kaip gi mažylę pavadino, sako, taigi klausei- Martynu:DDD Na, taip jau, nuo žioplumo vaistų nėra:)))
Griebiau vilną ir vienas du, Martyno batai jau suminkyti:) Kažkaip veliasi labai gerai, kai veli tam kam reikia:)))
6 komentarai:
Egle, pirmosios tapkytės auklėtojos "anukytei" kažkas nerealaus! Kokios nuostabios, lengvos, svajingos, švelnios ir mergaitiškos.. Pardavinėsi?
Pardavinėsiu:))) Turėsi mergytę!!!???
nerealaus grožio tavo tapukai
Ramune, kaip miela:)
Nu tai tikiuosi, kad turėsiu. Vardą tai jau sugalvojau, kaip ir Teilai kažkada.
O labai durna pirkt tapukus vaikui, kurio dar nėra? Aš jų noriu (tapukų)
Na, kadangi išsipildo viskas ką sugalvoji, tai gal ir nedurna:D Tsakant bus stimuliatorius paskubėt (su mergyte):)))
Rašyti komentarą