Sniego dienos

 Mus užsnigo! Ir todėl skalbimo mašina ilsisi- turiu dvi vietas džiauti rūbams- džiovyklė antrame aukšte ir grotelės virš židinio, dirbo, iki sniegų, abi nepailsdamos, nes nespėdavau skalbti ir džiauti, dabar gi,  virš židinio džiūva 8 poros batų, kalnas pirštinių, šalikų.... Todėl vonia užkrauta nešvariais skalbiniais ir visos namų durys (teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad ne tiek jau daug jų turime) apkarstytos šlapiomis kelnėmis ir striukėmis. Niekada tvarkos šituose namuose nebus! Bet, tiek jau to, keičiu ją į įraudusius žandukus ir plačias šypsenas:))) Augustas lakioja snieglente, paturbintais snieglentininko batais- kadangi drįso per sezoną užsiauginti koją keliais dydžiais ir batai staiga susitraukė, o naujus matys kaip savo ausis, nes VISUS batus išaugo, tai slidinėja tik su išoriniu bato kiautu, prisimovęs daug daug kojinių (mano išradimas- patentuoju!) Aplamai, man reiktu pažinčių kokiam batų fabrike, nes jei neišauga, tai suplėšo (sumastė gi Rimvydas su bernais stadione krosiukus bėgioti, kedams tai nelabai patiko, supyko ir sutrūkinėjo), o jei nesuplėšo tai.... suplėšo:D Dabar gi pažintys, ir artimos, tik su batsiuviu:)))
 Džiaugiuosi, kad jei papila, tai kultūringai, iš eilės. Kaip ir prisidirba mokykloje, myli mane berniokai (apie dičkius aš), nepuola vienu metu, paeiliui vienas, o kol jį  remontuojam bausmėmis ir kalbomis- kitas, praktiškai darbas be sustojimo, bet nors vienu etatu:) O štai Einoras  su mokykla draugauja, visas išsišiepęs iki ausų po pamokų grįžta, viskas jam ten labai patinka, tik va su daugybos lentele vis dar kankinamės, bet labai stengiamės,mokytoja Regina, pažadam kuo greičiau išmokti:) Nes visi surėmėm pečius ir jau net ir aš gerai ją pasikartojau,nes visą dieną, be sustojimų, visais balsais, iš visų namų kerčių girdžiu -8 kart 8?... 5 kart 3?.... Ir dabar žiūrėti vakaro filmą Einoras galėjo tik atsakęs į tris klausimus- kiek bus 6*8, 3*9 ir ar mane myli:) Į visus atsakė teisingai, sėdi prie tv:) Jis jau vadina mane mama, savaitę mokėsi ir vis sakė žinai, viskas- vadinsiu tave mama, po minutės- Egle.. oi, nepavyko..:D PO pusvalanduko vėl- žinau, dabar jau tikrai tave mama vadinsiu ir vėl..... Egle....:D  Bet kartojimas mokslų motinai, dabar aš jau mama...:) Ir net Martukas  jam manęs nepavydi,- pasimyluoja, o Einorui priėjus, užleidžia mano kelius jam, visai kitaip nei didčkiams- jum negėda tokiems dideliems prie mamos trintis?:))
 Šiaip mažieji berniukai labai draugauja (visada jie draugavo, vis stebėjausi, kaip Einorui nenusibosta Marčius, visgi amžiaus skirtumas, o tas  nuolat vaikšto iš paskos , nori būti tik su juo ir neatlimpa), ir visur abu, po mokyklos Einoras užsisėda laikrodį, kada Martynas grįž iš darželio ir galės eit abu laukan, o paskui pavalgę (sėdi prie stalo tik kartu ir lai niekas nedrysta savo lėkštės į tarpą padėti!) kambarį verčia aukštyn kojomis kol,  rizikuodama išgirsti, kad jie nespėjo net minutės pažaist ir kokia aš žiauri, liepiu eit praustis ir keliaut lovon (beje su lova siaubas kažkoks, nes keičiasi jomis kas savaitę, ir iškelti ryte miegantį Martyną iš antro aukšto siaubingai sunku- jis gal toną sveria! O pažadinti lovoje praktiškai neįmanoma, Einorui, gi, užtenka išgirsti tylų labas rytas ir jis jau šoka iš patalų, kaip kareivėlis:) ) Ir užmiega labai skirtingai, išbučiuoju, atsiverčiu knygą (šią savaitę keliaujame po Smaragdo šalį, sekame Eles, Kaliausės, Geležinio Medkirčio ir Bailaus Liūto nuotykius) Einoras užmerkia akis ir nespėjus net baigti vieno puslapio skaitau sienai, nors ne, ne sienai- Martynui, kuris klausosi net atsisėdęs, blizgančiom akim ir garsiai komentuoja įvykius- O jei mane Kardadančiai Tigrai užpultu, tada aš juos taip ir šitaip nugalėčiau! O paskui, jau užgesinus šviesą, kelis kartus tenka grįžti į kambarį, nes turiu išklausyti žinai, manau ta burtininkė ne tokia ir baisi, ar- o jei aš tam aguonų lauke būčiau, tai paimčiau dalgį..... Reiktu gal kokios nuobodesnės knygos pasiieškoti:)