Dar kartą pazirsiu

Tikiuosi ir paskutinį, pasibėdavosiu ir viskas- garbės žodis, pereisim (ilgam ilgam) į baltą gyvenimo dryžį:)
Trumpa anatomijos pamokėlė:

Vakar tik ir sužinojau, kaip tie abu kojos kaulai vadinasi. Nes Augustas juos abu susitrupino:( Šol- upal-ačnulsia gips.... Na, gipso dar nėra, nes atstatinėjo kaulus vieton ir visą naktį nežinojome, ar nereikės operacijos, ryte darė pakartotina renginą, lyg ir gerai viskas,bet ryt dar kartą žiūrės ir jei gydytojui nuotrauka patiks, gipsuos ir paleis namo. Ujuj stresiuko apturėjom.....
 Pavakarieniavom ir išėjo trys didieji bernai kirptis (turim savo kirpėją giminėj). Aš, ramiai darban ruošiuosi, valgyt kitai dienai ruošiu, jau lyg ir viena koja duše, praustis prieš miegą, ir atlekia Klaidas- Augustas koją išsinėrė. Praeitą savaitę nėjo mokyklon, nes kairės kojos raiščius pasitempė, pirmadienį dar bariausi-  auklėtoja paskambino, kad per fizinio pamoką žaidė krepšinį ir vėl patempė, skaudėjo, namo prašėsi, o aš, kaip ragana žiežula, liepiau iki galo pamokose atsėdėti- pats durnas, jei turėdamas atleidimą nuo fizinio laksto, kaip pasiutęs.... Maniau, va ir vėl...... Pribėgu iki jo, dar pakeliui Klaidui šaukiu, kad sniego saują paimtu- pridėsim prie kojos, atšaldysim, kad neskaudėtu, bet pamatau koją- sniego nebereikia, greitąją kvieskit. Guzas didžiausias, koja kreiva visa ir net ir man, šeivikaulio ir blauzdikaulio pavadinimų negirdėjusiai aišku, kad prasti reikaliukai. Greitoji mus iš karto Visaginan (pas mus, Zarasuose, tik budintis chirurgas), pakeliui skambinu Rimvydui, kad mestu darbus ir važiuotu ten. Bjauriausia, kad reikėjo 4 valandas laukti kaulo atstatymo, nes valgęs ir gėręs, narkozės negalėjo daryt:( Kentėjo, vaikis, kaip partizanas, šakės koks kantrus pasirodo! O mus gydytojas ramino, kad nuotrauka baisi, lūžis labai sudėtingas ir neaišku ar nereiks važiuoti į Santariškės operuoti. Siaubo baubo naktis.....
Ryt, labai labai tikiuosi bus namie, o aš geros naudos iš naujo darbo turėsiu- gal ramentus ten pavyks gauti. Keturias naktis iš eilės sapnavau brangų žmogų neįgaliojo vežimėlyje, nežinau kas, bet jau taip širdį skauda, taip myliu ir gailiu, Rimvydas sako, dirbi darbe su tokiais, tai pilna galva durnų minčių. Va ir netikėk sapnais...