Būtinai apie ją turiu nors kelis žodžius brūkštelt:) Nes jau kaži, ar galėsiu džiaugtis tokiu gražiu ir nuoširdžiu reginiu, kurio metu šypsaisi, šypsaisi, žandai net nuo šypsenos skauda, o nustot negali:))) Visi špokai scenoje savų dairosi, šaudo akutėmis mamos, tėvelio ieškodami, vienas nosį krapšto, kitas kaukia garsiau už dainą, nes per daug jau jam visko, mergikė sijoną ant galvos užsikėlusi, kitas artistas už klyno laikosi, kad drąsiau būtų:))) Mūsų mažieji artistai.....
Pagavau Martyno grupę dar į kultūrnamį žingsniuojančius. jie vyriausi ir laikėsi solidžiausiai. Gėlių ir bitučių pilnoje scenoje, jie ir švietė ryškiausiai, mūsų aguonėlės:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą