Taip ir gyvenam

Pas mus pirmas pabėgimas:) Ryte Rimgailė, Miną pavedžiojusi atlekia persigandusi į mūsų miegamąjį- Einoro nėra. Veiksmas 7 ryto, pats laikas pliaukšėti delnais ir šūkauti- keliamės, keliamės:))) Žvilgtelėjus kambarin, viskas ramu- mokyklinių rūbelių nėra, kuprinės irgi, iškeliavo vaikis mokyklon. Skambinu Deimantei, klausiu, gal ji mažių pažadino (jos laikas anksčiausias, pusę septynių lekia autobusan), nieko nežino.
 Grižo ką tik šaunuolis, sako, prabudau puikiai išsimiegojęs, papusryčiavau ir išėjau, viskas, kaip priklauso. Na, tik, kad mamą  šaltu kibiru vandeniu ryte pažadino:))) Dar visa laimė, kad vakar vidurnaktį, grįžus iš ilgos kelionės (padidinom ūkį, parsivežėm 14 vištų ir gaidį gražuolį), apkamšiau ir pabučiavau miegantį, kitaip jau kelčiau aliarmus, kad suvis namie nemiegojo. Ir dėl visko, žinoma, kalta aplinka, laikrodžio ant sienos nėra, senas nebegražus, naujo niekas nenuperka, o kiek valandų galima sužinoti tik žvilgtelėjus į telefonus ir į kompiuterį, kuris, be abejo, ryte dar saldžiai miegojo:) Pakabinau seną laikrodį ant sienos atgal:)
Beje, mokytoja, Regina, su gimtadieniu Jus, linkiu kiekvienos dienos geresnės už vakarykščią ir taip iki visiškos laimės!
O šiaip gyvenam gerai, kasdien pralaimiu šimtus mažų mūšių, kad laimėčiau pagrindinį karą. Tiesiog pasidaviau dėl tvarkos namie (ji, tikiuosi, daugelio šeimų, auginančių vaikus pagrindinis galvos skausmas.Arba, aš kažką ne taip darau), bet užtai nepatiriu, visur afišuojamų, baisiųjų paaugliškų šėlsmų. Didžiausias psichas namie Marčius, kurį didieji sugeba net žvilgsniu įerzinti (sakė pradės jį mylėti, kai jis bus 9 metų. Martyno reakcija: o siaube, dar 3 metus laukti.... ), o dažnas išėjimas į kiemą su mylimiausiu broliu baigiasi ašaromis, nes Einoras draugauja su kitais vaikais, o Marčius juo su niekuo dalintis nenori :))) Na o štai taip atrodo jų kambarys, kai padarau trijų dienų bambėjimo susitvarkyti pertrauką.....

Čia toks, sakyčiau, eilinis vaizdelis (tik truputi pagerintas- savarankiškai išsitraukė vasarinių rūbų maišus, šortų ieškodami) Dar gražesnių nuotraukų ir dičkių kambario galėčiau atvilkti, tik, saugodama centrinę nervų sistemą, ten nebeeinu (arba, gal tiesiog nesu tokia drąsi, kad tas nuotraukas viešai publikuočiau:D)

Po truputuką ruošiamės šeimų šventei, tikrai siūlau ten nuvažiuoti, praeitais metais fantastiškai praleidom dieną. Ruošiam virtuvės zonos sienas ir lubas tinkavimui ir dažymui. Morališkai ruošiamės daržų sodinimui ir pilnais žandais kiaušinius kaimiškus valgom. Lafaaaa........