2012 m. sausio 10 d., antradienis

Pica apgavikė

Kadangi kol kas orkaitės neturiu, picos tikros išsikepti negalime. Šita, apgavikė, labai praverčia, kai šaldytuve visko po truputi, o praktiškai jis tuščias:) Pado tešlą maišau iš 3 šaukštų majonezo, 3 kiaušinių ir 3 šaukštų miltų- viską mikseriu suplaku ir į įkaitintą keptuvę.... Įdarui, tinka viskas ką reikia pabaigti- pakeptas faršas, gabaliukas dešros, sūris, porai, žirnelių sauja, virti kiaušiniai, keli per stebuklą nesulesti džiovintų pomidorų gabaliukai.... Metu jį ant picos ir uždengus dangčiu, ant mažos ugnies kepu iki kol padas apskrunda- greita ir sotu!


Kai bangos kojas skalauja....

Šilti ir ryškūs tapukai Daivai, žaviai 3 vaikučių mamai:)


2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

Vėl nauji

Su naujom galimybėm. Su naujom svajonėm. Su naujom viltim. Gerų Jums metų!
Sako, kaip sutiksi..... Vadinasi mūsiškiai bus ramūs, labai jaukūs ir su draugais:)  Dieną dedikavom Klaidui ir jo gimtadieniui- atšventėm didelį keturiolika!!! O vakare, jau besiruošiančius eiti į naujametinį koncertą (daugelio metų tradiciją- mergaitės eina pasikultūrinti, o visi vyrai tuo tarpu, važiuoja pas senelius jiems linkėjimų nuvežti ) užklupo Indrės ir Tado skambutis- atvažiuojam! Tokia netikėta ir fantastiška šventinė staigmena! Skaniai pavalgėm, šiltai pasėdėjom, triukšmingai pašaudėm, dvylikos sulaukus, simboliškai aplankėme miesto eglę, ten pasiglėbesčiavome su draugais, kaimynais ir pažįstamais:) Labai smagiai pasivaikščiojome tokią nuostabią, snieguotą ir šviesią naktį:)
O metus pradėjome dovana mažiams- pirmą sausio dieną jie jau persikraustė į savo kambarį!





Spinta ir lovytė, kurią, seniai seniai, Rimvydas gamino mažiems Augustui ir Rimgailei, keliavo keliavo iš kambario į kambarį, iš namų į namus-  Kristinos (Rimvio sesės) vaikai joje išaugo,  dabar dar kelis metus, kol mažiai tystels iki 150 cm., dar ohoho, kaip pravers:)
Mina  gudruolė, vakarais iš karto su visom šmutkėm- guminiu kaulu ir besišeriančiu kailiu, persikrausto ten, kur dar dažais kvepia, dieną, mat, nelabai yra kur- grindys  mašinėlėm, kelių trasomis ir kareiviais nuklotos būna (pagaliau didysis, virtuvė, miegamasis ir dičkių kambariai jų nusikratė!) :)


Tie vakarai, mažių kambaryje būna stebuklingi- sutemus, jau po vonios ir vakarinių knygelių, kambarys nušvinta milijonų žvaigždžių..... Juk kosminis, kitaip negali būti:) Kalėdų senelis žinojo, ką dovanoti :)




 Trūksta tik rašomojo stalo, kuris pakeistu laikiną stalą-knygą ir ties šiuo kampeliu galime dėti didelį riebų pliusą! O jau koks malonumas sakyti, kai pradeda sienomis ir ant galvos lipti-marš į savo kambarį!!!:D

Šįryt padarėm savo "Darom"- Griežto ežero pakrantėse, Minos pasilakstymo vietoje surinkome 9 maišus šiukšlių! Alaus skardinės, čipsų pakeliai ir daug daug "Raudonojo Karkanais" , bei šampano butelių- linksminosi liaudis..... Šiaip nesu linkusi į smurtą, bet, garbės žodis, pamatyčiau, kam ranka kyla šitaip apšikti (atsiprašau) gamtą- prilupčiau!

Pirmadienį Einoras pradeda mokytis naujoje klasėje, spirga nekantraudamas, kada gi baigsis atostogos ir susipažins su mokytoja bei naujais draugais:) Šiandien globos namai rašo prašymą keisti mokyklą ir laukiame naujo etapo-teismo:) Galiu galvą guldyti-geri bus metai!

Visažinis

-Martuk, kur antys žiemoją?
-Nežinau
-Kaip gali nežinoti, juk viską žinai!
-Tikrai ne viską, net nežinau kiek bus 6 plius 6.......


.Po ilgos pauzės- 12?
-Teisingai!
- O! Geras! Aš tikrai Viską žinau!!!!

2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Su Šventėm!

Šiltų....
Jaukių....
Prasmingų....

Lai Jūsų namus, Jūsų šeimas ir Jūsų širdis apgaubia ramybės, meilės ir gerumo metai....

Ir nesvarbu, kad už lango nėra sniego, kad vėjas nuverčia Kalėdų eglutes (mūsų miesto gražuolė neatlaikė ir nuvirto vidurį aikštės) ir išplėšia iš rankų skėčius, kad advento laikas vėl nebuvo ramybės ir susikaupimo metas, šventes kuriame mes patys, širdyse:) Lai visada jos būna džiugios!!!!
Namai kvepia pyragu, eglute ir žvakėmis:) Ir pasirodo buvome labai geri, nes Kalėdų senelis mus užvertė dovanomis!


Kiekvienam po ilgai lauktą ir daug bendrų stalo žaidimo ilgiems žiemos vakarams (kol lyja, siaučia nenormalūs vėjai ir niekaip nesulaukime sniego- rogučių, slidžių ir snieglenčių krikštui). Atsigulėme su Rimvydu Kalėdų naktį 4 ryto (nuostabiai dviese pavakarojom!), o nė šešių nesulaukus, vaikai, kurie šiaip jau miega iki pusiaudienio, po eglute dovanų lukštenimo vakarėlį su pasižvygavymais surengė:))) Tiesa Martukas kažkaip keistai pajuokavo per Kūčias- atsibudo ryte karščiuodamas, visą dieną leisgyvis pramiegojo, o tas dvi mano "miegotas" valandas prakliedėjo mamyte, man baisu, pasaulis traukiasi, toks mažas liko... man labai silpna.... aš netenku savo galių.... Taigi tradicinės Kūčių kelionės pas senelius į kaimą nebuvo, o kai ligoniukas Kalėdų ryta prabudo sveikas kaip ridikas (!!!) nusprendėme, kad tai buvo kažkoks ženklas iš aukščiau niekur iš namų tokią slidžią ir pavojingą naktį nevažiuoti... Galvok, kaip nori....
Darželyje mano Žiogas buvo Krokodilas:))) Su stipruolio Halko kūnu, nes niekaip neišsirinko kurios kaukės labiau norėtų- ir gražus ir protingas:D Svečiuose buvo ne tik Kalėdų Senelis, bet ir Raudonkepuraitė bei Nemokša Raganėlė. Paskutinė Kalėdinė šventė darželyje..... Daug šokių, dainelių ir nesigirdimas Martyno eilėraštis (na, žinote, būna nesimatomi daiktai, būna ir nesigirdimi, pasirodo. Vaizdas yra, kažkiek surauktas, bet yra, o garso jokio:DDD) Tiesa, dovanėles pasiimant garsas vėl  įsijungė, gal koks trumpas jungimas buvo?:)



O po grupės eglute, labai miela, kad pamačiau, stovėjo lėlytė, su  rūbeliais kuriuos siuvau, kai dar Rimgailė (ta didelė, suaugusi pana) lankė darželį. Nesąmonė, kad vaikai, taip greitai auga!


Mergaitės buvo žvaigždės kultūrnamyje (ačiū Die, su garsu:)) Deimantė Karalaitė, o Rimgailė Teofilė, Kalėdinėje pasakoje "Aukso žąsis". Pripažinkite, kas matėt, kad vaidino nuostabiai!





Bet, pati gražiausia dovana, man pasirodė knyga, kurią gavo Einoras nuo auklėtojų  ir šeimynos vaikų su parašais, bei dedikacija "Einoriuk, būk laimingas suradęs naują šeimą ir nepamiršk mūsų" Kažkaip žiauriai miela.....

2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom...

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli...
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš... Gausi tu, gausiu aš...
Jonas Lapašinskas


Pridėti antraštę













2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Dovana Tau

Žinote, šiandien kažkaip susimąsčiau, kad jau greitai metai..... Metai, kai pradėjau rašyti savo dienoraštį, kai Aurelijos padedama žengiau pirmąjį žingsnį į šį, anksčiau nepažinotą pasaulį:) O jie buvo tikrai įspūdingi, labai permainingi (jausmais ir įvykiais) ir be galo praturtinę mūsų šeimą:) Sausio 14 dieną parašiau pirmąjį įrašą. Kitąmet, tą pačią dieną pūsiu žvakutę ir padovanosiu dovaną vienam iš Jūsų. Už tai, kad šypsojotės skaitydami (žinau, kad šypsojotės!), kad rašėte komentarus, kad gyrėte tapukus ir užsisakinėjote juos, kad džiaugėtės su manimi mažomis mūsų šventėmis:)
Norite dovanos? Laukiu komentaro po šiuo įrašu. Tiesiog brūkštelkit kažką gražaus:) Laimėtoją, didžiąją dieną, išrinksiu burtų keliu ir nuvelsiu jam jo svajonių tapukus:)