Šerkšno batai

Kai šaltis langus išdabina,

 ir vėjas nubučiuoja žandukus

Pūgoj lakstyti, jei nori, po pusnynus

Turi apsiauti Eglės batukus:)

Dygsniuotos

Paprastutės, šiltutės  įspiriamos  vyriškos šlepetės. 

Informacija žmonai (draugei) už kiekvieną dygsnį teks išpildyti po vieną jo norą:))) Tada sulauksit atlygio- kiekvienas dygsnis, tai komplimentas ir staigmena nuo jo Jums:)))

Sakyčiau- išdykusios, tokios, šlepetės:)))

Dovanų keitimosi akcija

Ei, mergičkos, dalyvaujam?! Sonata superinę  idėją turi http://sonatukouzrasai.blogspot.com/2012/01/ispildyk-nora.html !

Sniego dienos

 Mus užsnigo! Ir todėl skalbimo mašina ilsisi- turiu dvi vietas džiauti rūbams- džiovyklė antrame aukšte ir grotelės virš židinio, dirbo, iki sniegų, abi nepailsdamos, nes nespėdavau skalbti ir džiauti, dabar gi,  virš židinio džiūva 8 poros batų, kalnas pirštinių, šalikų.... Todėl vonia užkrauta nešvariais skalbiniais ir visos namų durys (teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad ne tiek jau daug jų turime) apkarstytos šlapiomis kelnėmis ir striukėmis. Niekada tvarkos šituose namuose nebus! Bet, tiek jau to, keičiu ją į įraudusius žandukus ir plačias šypsenas:))) Augustas lakioja snieglente, paturbintais snieglentininko batais- kadangi drįso per sezoną užsiauginti koją keliais dydžiais ir batai staiga susitraukė, o naujus matys kaip savo ausis, nes VISUS batus išaugo, tai slidinėja tik su išoriniu bato kiautu, prisimovęs daug daug kojinių (mano išradimas- patentuoju!) Aplamai, man reiktu pažinčių kokiam batų fabrike, nes jei neišauga, tai suplėšo (sumastė gi Rimvydas su bernais stadione krosiukus bėgioti, kedams tai nelabai patiko, supyko ir sutrūkinėjo), o jei nesuplėšo tai.... suplėšo:D Dabar gi pažintys, ir artimos, tik su batsiuviu:)))
 Džiaugiuosi, kad jei papila, tai kultūringai, iš eilės. Kaip ir prisidirba mokykloje, myli mane berniokai (apie dičkius aš), nepuola vienu metu, paeiliui vienas, o kol jį  remontuojam bausmėmis ir kalbomis- kitas, praktiškai darbas be sustojimo, bet nors vienu etatu:) O štai Einoras  su mokykla draugauja, visas išsišiepęs iki ausų po pamokų grįžta, viskas jam ten labai patinka, tik va su daugybos lentele vis dar kankinamės, bet labai stengiamės,mokytoja Regina, pažadam kuo greičiau išmokti:) Nes visi surėmėm pečius ir jau net ir aš gerai ją pasikartojau,nes visą dieną, be sustojimų, visais balsais, iš visų namų kerčių girdžiu -8 kart 8?... 5 kart 3?.... Ir dabar žiūrėti vakaro filmą Einoras galėjo tik atsakęs į tris klausimus- kiek bus 6*8, 3*9 ir ar mane myli:) Į visus atsakė teisingai, sėdi prie tv:) Jis jau vadina mane mama, savaitę mokėsi ir vis sakė žinai, viskas- vadinsiu tave mama, po minutės- Egle.. oi, nepavyko..:D PO pusvalanduko vėl- žinau, dabar jau tikrai tave mama vadinsiu ir vėl..... Egle....:D  Bet kartojimas mokslų motinai, dabar aš jau mama...:) Ir net Martukas  jam manęs nepavydi,- pasimyluoja, o Einorui priėjus, užleidžia mano kelius jam, visai kitaip nei didčkiams- jum negėda tokiems dideliems prie mamos trintis?:))
 Šiaip mažieji berniukai labai draugauja (visada jie draugavo, vis stebėjausi, kaip Einorui nenusibosta Marčius, visgi amžiaus skirtumas, o tas  nuolat vaikšto iš paskos , nori būti tik su juo ir neatlimpa), ir visur abu, po mokyklos Einoras užsisėda laikrodį, kada Martynas grįž iš darželio ir galės eit abu laukan, o paskui pavalgę (sėdi prie stalo tik kartu ir lai niekas nedrysta savo lėkštės į tarpą padėti!) kambarį verčia aukštyn kojomis kol,  rizikuodama išgirsti, kad jie nespėjo net minutės pažaist ir kokia aš žiauri, liepiu eit praustis ir keliaut lovon (beje su lova siaubas kažkoks, nes keičiasi jomis kas savaitę, ir iškelti ryte miegantį Martyną iš antro aukšto siaubingai sunku- jis gal toną sveria! O pažadinti lovoje praktiškai neįmanoma, Einorui, gi, užtenka išgirsti tylų labas rytas ir jis jau šoka iš patalų, kaip kareivėlis:) ) Ir užmiega labai skirtingai, išbučiuoju, atsiverčiu knygą (šią savaitę keliaujame po Smaragdo šalį, sekame Eles, Kaliausės, Geležinio Medkirčio ir Bailaus Liūto nuotykius) Einoras užmerkia akis ir nespėjus net baigti vieno puslapio skaitau sienai, nors ne, ne sienai- Martynui, kuris klausosi net atsisėdęs, blizgančiom akim ir garsiai komentuoja įvykius- O jei mane Kardadančiai Tigrai užpultu, tada aš juos taip ir šitaip nugalėčiau! O paskui, jau užgesinus šviesą, kelis kartus tenka grįžti į kambarį, nes turiu išklausyti žinai, manau ta burtininkė ne tokia ir baisi, ar- o jei aš tam aguonų lauke būčiau, tai paimčiau dalgį..... Reiktu gal kokios nuobodesnės knygos pasiieškoti:)

Burokėliai sriubai

Nauja rubrika jums ir man, kad receptų nenumėtyčiau:) Vasarą, juk vėl nebus kada apie tai rašyti, o dabar, kas kartą, kai per kelias minutes išverdu sriubą, arba, kai vaikai su malonumu ir be burbėjimų tai padaro, džiūgauju ir skubu su jumis šiomis skaniomis žiemos atsargomis pasidalinti:)

4 kg. virtų burokėlių
1,5 kg. svogūnų
0,5 kg. paprikos
1 kg. morkų
200 gr. cukraus
3 š. druskos
250 g. obuolių acto
0.5 l. aliejaus
Apkepu morkas, svogūnus, paprikas. Viską sudedu puodan ir troškinu 15 minučių. Žiemą tereikia išvirti kelias bulves puode ir suversti stiklainiuką burokėlių. Labai skanu!

Mušta mėsa

 Anksčiau buvo taip- mušu mėsą, paskui valau viską aplinkui, nes,  kad ir kaip atsargiai tai daryčiau, prisitaško ir mėsgaliukai maži prie sienų, stalo prilimpa. Dabar vaikai taip darykim, kaip teta Janė daro- dedu gabalėlį mėsos į maišiuką ir švariai ją sumušu! Lentelę ir plaktukėlį belieka pakišt po kranu, nebereikia šveisti. Maišelis šonuose retsykiais prayra, bet jau sienų plauti nereikia niekada!

Gimtadienis!

Štai ir pralėkė metai...  Tokie siautulingi ir turtingi:) Viskas kas svarbiausia, kas mieliausia širdžiai aprašyta, visos gražiausios nuotraukos sudėtos, bus ką prisiminti senatvėje:))) Praėjau ilgą kelią, nuo nerimo neturėsiu ką pasakyti, euforijos būtinai apie Tai turiu parašyti iki supratimo oi, ką aš  darau, kai visos tos kasdienybės rašliavos tapo nebevaldomai skaitomos ne tik draugų (tikrų ir virtualių), bet ir nepažįstamų, kai jaučiausi per daug apsinuoginusi... Bet, rašyti labai malonu, skaityti komentarus be galo saldu, o ir gramatinių klaidų mažiau pradėjau daryti, vadinasi nauda, kaip bebūtų yra:D
Na, o  grįžtant prie gimtadienio, juk labiausiai laukiate dovanos, ar ne:) Ir tikrai jos nusipelnėte (jau žinau, žinau, kas laimėjo!), jei rūpi, kaip gyvenu, jei "sergate" už mus, jei džiaugiatės kartu mūsų kasdienybe, tai būtinai turite būti apdovanoti! Susirašiau visas mergičkas (vyrai, kur jūs!) komentavusias, sulanksčiau lapukus, sumečiau kepurėn ir visi traukėme po vieną:)
Pam param, pirmas turas:

Rimvydas ištraukė Nyderlandus
Aš- Sonatą
Deimantė- Dianą
Klaidas- Agnę
Augustas- Moniką
Rimgailė- Rositą
Einoras- Virginiją
Martynas- Sesę.

Pusfinalio traukimas, dalyvauja tik merginos:

Aš ištraukiau Moniką
Deimantė- Sesę
Rimgailė- Virginiją
Prikišau kepurę ir Minai, bet ta tik apseiliojo visus lapukus ir vos nesuvalgė Agnės:D

Ir finalas..... Laimėtoją, kuri gaus savo svajonių tapukus ir likusią žiemos dalį nebešals kojų, traukia Aš:)))

Taigi.....

Taigi.....

Taigi.....

Paskutinis traukimas...

(Nebežinau, kaip čia tą pauzę ilgiau išlaikyti:D )

Jungiame iškilmingą muziką....

Ir... laimėtoja Monika!!!!!

Monika, sveikinu, džiaugiuosi, kad apsilankai mano namučiuose:) Parašyk man laiškutį ir  paplepėsim apie dovaną:)

P.S. Be dovanos nelikau ir aš, ryte paštininkas atnešė teismo procesinius dokumentus- Einoro reikalai pajudėjo!!!!